Teisme apklaustas tuometis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos vadovas Daumantas Pocius, 2016 metų rugsėjį pasirašęs užklausą bankui dėl pas E.Masiulį rastų kupiūrų.
Siekdami išsiaiškinti, ar tie patys pinigai galėjo būti pas kelis asmenis – verslininką Raimondą Kurlianskį ir E.Masiulį – STT banko prašė ištirti 27 kupiūras, tačiau D.Pociaus pasirašytame rašte nėra užsiminta, kaip tos kupiūros bankui bus perduotos.
Iš viso kratų metu buvo paimta per du šimtus kupiūrų, tačiau ištirti prašoma tik 27 ir tik 200 eurų kupiūras.
Šiuo metu kitam STT skyriui vadovaujantis pareigūnas šių aplinkybių neprisiminė. Jis negalėjo atsakyti, ir kuo baigėsi šis tyrimas.
Raštą bankui parengęs STT Vilniaus valdybos tyrėjas Julius Skuderis nurodė, jog kompiuteriu patikrinę pas R.Kurlianskį ir E.Masiulį rastas 200 eurų kupiūras, STT tyrėjai pastebėjo, kad jų eilės numeriai eina iš eilės, todėl susidarė įspūdis, kad banknotai paimti iš vienos pakuotės.
Todėl pareigūnai kreipėsi į banką, kad paaiškintų šią seką. Tyrėjo teigimu, buvo bandoma nustatyti, ar pinigų pakuotę iš banko galėjo gauti kuri nors koncerno „MG grupė“ (tuomet „MG Baltic“). Tokių aplinkybių nustatyta nebuvo.
Dar daugiau painiavos sukėlė tuometės Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Pinigų gamybos ir organizavimo bei ekspertizės skyriaus viršininkės Danguolės Liaugminienės apklausa.
Nors ši ekspertė buvo apklausta nagrinėjant šią bylą Vilniaus apygardos teisme, ji užsiminė, kad STT bankui galėjo atsiųsti ne vieną, o kelias užklausas, tačiau byloje apie jas nėra jokių duomenų.
D.Liaugminienė nurodė, kad iš pradžių bankas iš STT gavo tik raštą su banknotų serijos numeriais. Gavusi tokią užklausą ji pati nuvyko į STT, kur iš tyrėjo seifo buvo ištraukti du maišai pinigų. Ji apžiūrėjo serijos numerius ir pagal juos sudėliojo banknotus.
D.Liaugminienė teigė, jog teisėsaugos institucijos paprastai prašydavo ekspertizių dėl padirbtų pinigų. Ši užduotis buvo kitokia.
Banko atstovė teigė nesigilinusi į aplinkybes, kodėl reikia tirti šiuos banknotus. Jos buvo klausiama, ar banknotai gali priklausyti vienai gamyklinei pakuotei. Pagal serijos numerius ji nustatė, kad banknotai buvo iš vienos gamyklinės pakuotės.
Vokietijos bankas patvirtino, kad šie banknotai buvo gauti iš vienos akredituotų spaustuvių Prancūzijoje.
Buvusi banko ekspertė nurodė, jog tirdama galimai padirbtus banknotus, pagal iš anksto paruoštą šabloną policijai ar kitai įstaigai parašo specialisto išvadą. Jei joje nurodyta, kad pinigai padirbti, pradedamas ikiteisminis tyrimas, jei banknotai tikri, jie grąžinami savininkui.
Šiuo atveju specialistu išvada nebuvo surašyta, nes STT jos esą neprašė.
