Portalas lrytas.lt domėjosi, ar po vaikų prievartavimu kaltinamo Kristijono Bartoševičiaus istorijos Seime galėtų atsirasti griežtesnės prevencinės priemonės, pavyzdžiui, tokios, kurios yra taikomis parlamentarams, turintiems galimybę dirbti su įslaptinta informacija, tam, kad panašūs įvykiai nepasikartotų ateityje.
„Teks taikstytis, kad bus tokių atvejų“
Seimo vicepirmininkas, socialdemokratas Julius Sabatauskas apgailestavo, kad kontroliuoti ar kitaip tikrinti Seimo narių asmeninį gyvenimą būtų gana sudėtinga.
„Kaip tikrinti privatų, asmeninį gyvenimą? Kiekvienas turi savo asmeninį gyvenimą, ir, deja, jeigu tas asmeninis gyvenimas kertasi su kitų asmenų interesais, ta veikla, kuri nederama politikui ir bet kuriam žmogui, tai tas patikrinimas yra sudėtingas.
Plius, asmuo tikrinamas tada, jei jam pagal pareigas priklauso turėti galimybę susipažinti su slapta informacija, tada jis yra tikrai nuodugniai patikrinamas – jo aplinka, jis pats, pasižiūrima į jo gyvenimo istoriją, ne tik į nurodomą biografiją“, – portalui lrytas.lt teigė jis.
Seimo konservatorių frakcijos seniūnės pavaduotojas, Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma teigė irgi sunkiai įsivaizduojantis, kad parlamente galėtų būti taikomos su politiko asmeniniu gyvenimu susijusios prevencinės priemonės.
Tačiau jis pripažįsta, kad visos savo komandas formuojančios partijos nuo šiol greičiausiai elgsis daug atsargiau.
„Aš nelengvai įsivaizduoju kažkokias formalias prevencines priemones. Aišku, manau, po šito fakto kiekviena partija dabar atidžiau rinks informaciją, ir, jeigu bus kokių žinių, kad ir visiškai nepagrįstų, turbūt apsidrausdama ji atsisakys tokių kandidatų.
Šiuo atveju nebuvo nei menkiausios žinutės, kad gali būti žmogus įtariamas tokiais dalykais, dėl to manau, kad apsisaugoti nuo tokių atvejų nėra būdų“, – portalui lrytas.lt sakė J.Razma.
Pasak Seimo konservatoriaus, pedofilijos skandalas galimai paskatins partijas į savo komandas kviestis jau ilgiau politinėje arenoje esančius žmones.
„Tikrai nematau galimybių išsiaiškinti visus atvejus, kokių nusikaltimų žmogus gali būti padaręs, tai teks taikstytis su tuo, kad bus tokių atvejų, kai išaiškėja tik jau esant Seimo nariu. Bet partijos, manau, atidžiau žiūrės, galbūt rinksis jau šiek tiek ilgiau politinėje veikloje buvusius žmones.
Tai prevencijos priemonės gali situaciją šiek tiek pagerinti, bet ne absoliučiai“, – tvirtino Seimo vicepirmininkas.
Pasak J.Razmos, pati konservatorių partija apie tokias priemones dėl būsimų Seimo rinkimų dar nekalbėjo.
„Dar daug laiko, tai, kai bus pradėtos svarstyti tos procedūros, kai bus renkami kandidatai, galbūt kažkokių prevencinių priemonių papildomai bus pasiūlyta“, – komentavo jis.
A.Širinskienė: išvados nepadarytos
Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė atkreipė dėmesį, kad už savo atstovus Seime yra atsakinga tik pati partija, kuri juos atsiveda. Parlamentarės manymu, kiekviena politinė jėga turėtų atidžiai įvertinti savo naujus narius ir stengtis juos pažinti, o ne pasikliauti tik jų žinomumo elementu.
„Tikrai negali įvesti kažkokių testų ir kontrolinių – tai yra partijų atsakomybė, kiek jos stengiasi pažinti žmones, kiek stiprią aplinką jos kuria.
Nepamirškime, kad pas konservatorius toks skandalas jau yra ne pirmasis – buvo iš pradžių panašus pedofilijos skandalas su pornografijos žiūrėjimais Utenoje, kur vėlgi nepilnamečiai vaikai buvo vedami į partijos būstinę ir į pirtis, vėliau turėjome ir Majausko skandalą su merginomis, o dabar turime per pakankamai trumpą laiką trečią skandalą, kuris, žinoma, pagal mastą yra pats didžiausias ir, matyt, pats baisiausias.
Tai rodo, kad partija kažkokių išvadų turbūt nepasidarė, ir galbūt savyje turi kažkokią aplinką, kuri pritraukia linkusius nusikalsti žmones. Nes panašu, kad tokie įvykiai kartojasi“, – svarstė A.Širinskienė.
Jos teigimu, nei viena partija nėra apsaugota nuo tokių skandalų, tačiau svarbu tai, kokias išvadas jos pasidaro ir kiek bando pažinti savo žmones.
„Akivaizdu, kad K.Bartoševičiaus kelias pas konservatorius buvo labai trumpas ir paprastas, nesistengiant jo pažinti – tai tiesiog buvo žvaigždė, dalyvavo rinkimuose, nešiojo Šimonytės lankstinukus. Matomą veidą turbūt buvo galima kuo greičiau pasiimti, tikintis daugiau balsų“, – aiškino A.Širinskienė.
Pasak Regionų frakcijos narės, kai kurios partijos turi ir bandomuosius laikotarpius, kol žmogus galutinai tampa bendruomenės nariu, tad tokie dalykai tikrai padeda geriau pažinti naujokus.
„Politinės atsakomybės klausimas yra labai platus – tai nėra teisinė atsakomybė, kur gali labai griežtai apibrėžti, kaltas ar nekaltas. Politinė atsakomybė apima daug, ir šiuo atveju tas moralinis dėmuo išlieka“, – pažymėjo parlamentarė.
Politologas: Seimui trūksta institucinio solidarumo
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas savo ruožtu tikino, kad šioje istorijoje akivaizdus vienas dalykas – politikai tikrai bandys gauti sau politinių taškų.
Svarstydamas apie tai, kaip Seimas ateityje galėtų apsisaugoti nuo galimų nusikaltėlių, jis teigė, jog praktiškai asmeninius patikrinimus vykdyti būtų tikrai sunku.
„Juo labiau, kad K.Bartoševičiaus atveju, panašu, nusikalstamos veikos galimai buvo įvykdytos jau po priesaikos davimo, tai nebūtinai yra garantija, kad net ir pats išsamiausias patikrinimas būtų numatęs kažkokių indikacijų į priekį. Taip, tokia idėja galėtų būti populiari šiomis aplinkybėmis, bet aš nesu tikras, ar praktiškai iš to būtų naudos.
Dirbant su slapta informacija yra tikrinami tam tikri riboti dalykai, kurie yra aktualūs šiuo klausimu, bet patikrinti Seimo narius dėl visų galimų Baudžiamajame kodekse išvardintų dalykų, ar jie juos yra padarę, ar galbūt yra linkę daryti ateityje – neįsivaizduoju, kaip tą būtų galima padaryti, ir kaip, tiesą sakant, tai būtų suderinama su žmogaus teisėmis“, – portalui lrytas.lt aiškino I.Kalpokas.
Politologo manymu, jau reikėtų prarasti viltį, kad Seime šio skandalo kontekste galėtume matyti vieningumą, nes dalies politikų pareiškimai pastarąją savaitę tik eskaluoja susidariusią situaciją.
„Iš tiesų labai gaila, kad tokia, švelniai pasakius, nemaloni istorija yra išnaudojama politiniais sumetimais, ar tai būtų Seimo narių pareiškimai, ar R.Karbauskio pareiškimai, ir tokiu būdu ta situacija yra dar labiau eskaluojama, emocinis sujudimas visuomenėje yra stiprinamas. Neatmesčiau, kad bent kai kuriais atvejais kaip tik to ir siekiama, o kitais atvejais gal bandoma pasirodyti, kaip sakoma, šventesniais už patį popiežių.
To institucinio solidarumo šioje vietoje tikrai nėra, iš konservatorių partijos narių komunikacijos irgi nepanašu, kad būtų kažkokia vieninga strategija, ką mes sakome, ką darome.
Kiekvienas pagal savo supratimą ir galbūt įsivaizduodami savo rinkėjo paveikslą bando prisitaikyti ir žiūrėti, kaip iš šitos situacijos išlipti su mažiausiais kaštais“, – dėstė specialistas.
„Visuomenėje plintuso jau nepramuši“
Kad Seimo reputacijai K.Bartoševičiaus skandalas padarys nemažai žalos, A.Širinskienė neabejoja – anot politikės, tai gali turėti ir ilgalaikių pasekmių.
„Aišku, visuomenėje plintuso jau nepramuši, nes pasitikėjimas Seimu ir taip buvo mažas, bet tas kritimas, manau, yra neišvengiamas, nes Seimas jau yra asocijuojamas su pedofilijos skandalu.
Praėjusį savaitgalį keliavau Latvijoje, ir vos tik žmonės išgirsta, kad esi Seimo narys, kaimyninėje valstybėje jau yra asociacija, kad pas jus ten yra pedofilijos skandalas. Tai tas žmonėms tikrai užsifiksuoja. Galbūt korupcija taip neužsifiksuoja, nes politikoje tai dažnas reiškinys, o tokie įvykiai, kur yra nuskriaudžiami vaikai, jie yra vienetiniai ir žmonės juos visiškai kitaip priima.
Manau, Seimo įvaizdžiui toks įvykis, kurį žmonės labai suasmenina, turės ilgalaikių pasekmių“, – spėjo Regionų frakcijos Seime atstovė.
Politologo I.Kalpoko manymu, pastarųjų savaičių visuomenės pasitikėjimą Seimu turėtų kiek sumažinti, tačiau didelio kritimo jis neprognozuoja – mat erdvės tam kritimui jau nebėra daug. Tiesa, pasak jo, šis įvykis tam tikrų pamokų politikams tikrai duos.
„Tikrai manau, kad bus dedama daugiau pastangų, bandant atsirinkti kandidatus – ypač tuos, kurie ateina iš šalies. Tie, kurie jau yra aktyvūs partijos nariai, yra žinomi iš partijos skyrių, jie bet kuriuo atveju turės didesnį pasitikėjimo kreditą, nes su jais yra dirbama nuolat.
Kalbant apie kandidatus iš šalies, tikrai dėmesio atrankai gali būti daugiau, nes niekad negali žinoti, ką gausi pasiėmęs visuomenėje atpažįstamą asmenybę“, – tikino pašnekovas.
