Net nespėjęs peržengti Seimo slenksčio buvęs G. Landsbergio ginklanešys V. Semeška saviškių buvo tarsi aptalžytas

Dar nespėjęs peržengti Seimo slenksčio buvęs krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška saviškių jau aptalžytas šlapiu skuduru. Kuo nusidėjo buvęs ištikimas Gabrieliaus Landsbergio ginklanešys?

Neaiškios istorijos gaubia visus konservatoriaus V.Semeškos gyvenimo etapus – dar nuo pat mokyklos suolo.<br> J.Elinsko (ELTA) nuotr.
Neaiškios istorijos gaubia visus konservatoriaus V.Semeškos gyvenimo etapus – dar nuo pat mokyklos suolo.<br> J.Elinsko (ELTA) nuotr.
Neaiškios istorijos gaubia visus konservatoriaus V.Semeškos gyvenimo etapus – dar nuo pat mokyklos suolo.<br> J.Elinsko (ELTA) nuotr.
Neaiškios istorijos gaubia visus konservatoriaus V.Semeškos gyvenimo etapus – dar nuo pat mokyklos suolo.<br> J.Elinsko (ELTA) nuotr.
Neaiškios istorijos gaubia visus konservatoriaus V.Semeškos gyvenimo etapus – dar nuo pat mokyklos suolo.<br> J.Elinsko (ELTA) nuotr.
Neaiškios istorijos gaubia visus konservatoriaus V.Semeškos gyvenimo etapus – dar nuo pat mokyklos suolo.<br> J.Elinsko (ELTA) nuotr.
Neaiškios istorijos gaubia visus konservatoriaus V.Semeškos gyvenimo etapus – dar nuo pat mokyklos suolo.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Neaiškios istorijos gaubia visus konservatoriaus V.Semeškos gyvenimo etapus – dar nuo pat mokyklos suolo.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Neaiškios istorijos gaubia visus konservatoriaus V.Semeškos gyvenimo etapus – dar nuo pat mokyklos suolo.<br>D.Umbraso nuotr.
Neaiškios istorijos gaubia visus konservatoriaus V.Semeškos gyvenimo etapus – dar nuo pat mokyklos suolo.<br>D.Umbraso nuotr.
Neaiškios istorijos gaubia visus konservatoriaus V.Semeškos gyvenimo etapus – dar nuo pat mokyklos suolo.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Neaiškios istorijos gaubia visus konservatoriaus V.Semeškos gyvenimo etapus – dar nuo pat mokyklos suolo.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Teigiama, kad V.Semeškai tapo pernelyg pavojinga laviruoti tarp ministro A.Anušausko ir konservatorių vadovybės, tad jis suskubo trauktis iš viceministro pareigų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Teigiama, kad V.Semeškai tapo pernelyg pavojinga laviruoti tarp ministro A.Anušausko ir konservatorių vadovybės, tad jis suskubo trauktis iš viceministro pareigų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Feb 8, 2023, 8:58 AM, atnaujinta Feb 8, 2023, 1:23 PM

Parlamente Kristijoną Bartoševičių pakeisiantis 50-metis V.Semeška konservatorių buvo sutiktas ne mažiau kreivais žvilgsniais nei iš Seimo pasitraukęs pedofilijos skandalo herojus.

Valdančiuosius suerzino vieši buvusio viceministro pasvarstymai, kad jis galėtų prisijungti prie Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) ir tapti savotišku ryšininku tarp šio komiteto ir Krašto apsaugos ministerijos.

Tačiau, užuot apsidžiaugę V.Semeškos atėjimu, konservatoriai naujoką iš karto pasiuntė į Kultūros komitetą, kur po konfliktų su partija atsidūrė ir buvęs konservatorius Mykolas Majauskas.

„Dabartinėje komandoje pokyčiai nereikalingi“, – išgirdęs buvusio viceministro svarstymus nukirto NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma dar pridūrė, kad laisvų vietų NSGK nėra ir V.Semeška į jį galėtų pretenduoti tik tuo atveju, jei kas nors iš esamų jo narių sutiktų pereiti į kitą komitetą.

Priežastys – tos pačios

Kodėl Arvydo Anušausko iš Krašto apsaugos ministerijos gruodį su vardiniu ginklu išlydėtas V.Semeška saviškių Seime buvo sutiktas taip priešiškai?

Konservatorių stovykloje įvykusi drama nustebino ne tik opoziciją, bet ir koalicijos partnerius. Politikai ypač stebėjosi, kad ji vyko viešai, siekiant pažeminti buvusį viceministrą.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui priklausantis Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad tokio šaltuko priežasčių reikėtų ieškoti skubaus V.Semeškos pasitraukimo iš ministerijos istorijoje.

Politikas mano, kad buvęs viceministras buvo priverstas trauktis iš šių pareigų, ir, ko gero, ne A.Anušausko, o kitai ministerijai vadovaujančio konservatorių lyderio G.Landsbergio ir partijos vadovybės iniciatyva.

Pastarajai, pasak S.Skvernelio, galėjo nepatikti viceministro svyravimai siekiant ypač svarbaus tikslo – Vokietijos brigados atsiradimo Lietuvoje.

Prarado pasitikėjimą

V.Semeška vadovavo darbo grupei, kuri dėl brigados derėjosi su vokiečiais.

Po derybų Berlyne buvęs viceministras uždarame NSGK posėdyje suabejojo, ar lietuviai susikalba su vokiečiais, ir pasiūlė perrašyti prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytą memorandumą dėl brigados.

Tokiomis kalbomis V.Semeška kenkė tiek A.Anušauskui, tiek partijos vadovybei, kuri viešai deklaravo, kad Vokietijos brigada Lietuvai gyvybiškai svarbi.

Anot kai kurių šaltinių, viceministrui tapo pernelyg pavojinga laviruoti tarp A.Anušausko ir partijos vadovybės, todėl jis esą suskubo trauktis, kol dar nevėlu.

Juolab kad pasitraukdamas iš pareigų V.Semeška be darbo būtų likęs neilgam – jau tuomet sklandė gandų, jog jam atsivers kelias į Seimą iš jo pasitraukus Stasiui Šedbarui.

S.Skvernelio teigimu, V.Semeška, skirtingai nei konservatorių vadovybė, realiai vertino Vokietijos brigados atsiradimo galimybę. „Jis to net neslėpė, aiškiai suprasdamas, kas yra sutarta ir kaip turi būti. Tai galėjo nepatikti“, – svarstė buvęs premjeras.

Beje, Krašto apsaugos ministerijos vadovybės pastangų derantis su vokiečiais pasigedo ir G.Landsbergis. Partijos pozicijai prieštaraujantys ministro A.Anušausko pareiškimai kliuvo ir L.Kasčiūnui.

Anot kai kurių valdančiųjų, V.Semeška į šią vidinę konfrontaciją įsiveržė nesuvokdamas realybės, į kurią pateko. Todėl jo užmojai tapti ryšininku tarp NSGK ir ministerijos, iš kurios ką tik buvo iškrapštytas, turėjo gerokai suerzinti partijos viršūnes.

Nenorėtų užkampio

Pats V.Semeška praėjusią savaitę „Lietuvos rytui“ teigė, kad jo išreikštas pageidavimas darbuotis NSGK buvo spontaniškas: „Aš tokius lūkesčius išsakiau prieš tai nepakalbėjęs su frakcijos vadovybe. Dabar pasikalbėjome ir matome galimus kitokius sprendimus.“

Politikas taip pat tikino „draugiškai bei šiltai“ pakalbėjęs ir su L.Kasčiūnu.

„Dar daug kas priklausys nuo pokalbių su koalicijos partneriais, gal kažkas keisis po savivaldos rinkimų ir galbūt atsilaisvins vieta komitete.

Aš manau, kad sustiprinčiau šį komitetą. Man pažadėta, jog bus dedamos visos pastangos, kad galėčiau dirbti NSGK. Kitu atveju aš jau turiu siūlymą darbuotis Teisės ir teisėtvarkos komitete ir mane tai džiugina“, – aiškino V.Semeška.

Konservatorius teigė nelaikąs pykčio dėl kolegų reakcijos į jo pageidavimus. Jis taip pat mano, kad jų požiūris dar gali pasikeisti, ypač kai jis prisieks ir taps lygiaverčiu Seimo nariu.

„Iš partijos vadovybės irgi matau norą, kad sustiprinčiau frakciją, o ne būčiau kažkur nugrūstas į užkampį“, – vylėsi būsimasis Seimo naujokas.

Jau sušvelnino toną

L.Kasčiūnas yra pripažinęs tam tikrus tarp NSGK ir Krašto apsaugos ministerijos egzistuojančius požiūrių skirtumus, vis dėlto jis teigė, kad V.Semeškai durys buvo parodytos ne dėl to.

Anot komiteto vadovo, jeigu kvotos bus keičiamos ir atsiras galimybė V.Semeškai tapti NSGK nariu, jis tam nedarys kliūčių.

Bet ar politikas tikrai mano, kad V.Semeškos ambicijos tapti ryšininku tarp NSGK ir ministerijos vadovybės tikrai pamatuotos?

„Manau, kad mes taptume komanda ir, padiskutavę apie komiteto idėjas, jo santykius su kitomis institucijomis, ją padarytume dar stipresnę“, – paploninęs liežuvį dėstė komiteto vadovas.

Nebaigė net vidurinės

Beje, erzelis arba net skandalai V.Semešką lydėjo ne tik ministerijoje ar Seime, į kurį buvęs viceministras dar net nespėjo įkelti kojos. Druskininkietis triukšmingai traukėsi ir iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK), ypač garsėjo konfliktais su Druskininkų meru Ričardu Malinausku.

„Nesu matęs daugiau paslapčių turinčio žmogaus“, – apie buvusį Druskininkų tarybos narį sakė kurorto meras.

Neaiškios istorijos gaubia visus V.Semeškos gyvenimo etapus – dar nuo mokyklos suolo.

Kur mokėsi ir kokį išsilavinimą iš tiesų įgijo šis konservatorius, prieš keletą metų aiškinosi net Generalinė prokuratūra.

Tuomet buvo kilę įtarimų, kad 1994 metais stodamas į aukštesniąją mokyklą V.Semeška nebuvo įgijęs vidurinio išsilavinimo.

Kandidatuodamas į kurorto tarybą, o vėliau ir į Seimą V.Semeška buvo nurodęs, jog mokėsi Druskininkų 1-ojoje ir 3-iojoje vidurinėse mokyklose, o vėliau įstojo į Vilniaus aukštesniąją ekonomikos mokyklą, kur įgijo banko tarnautojo kvalifikaciją.

Druskininkų vidurinėse mokyklose jis mokėsi nuo pirmos iki dešimtos klasės, bet jų nebaigė.

„Man sunku pasakyti, ar įgijau vidurinį išsilavinimą, bet aš turiu aukštesnįjį ir tuo džiaugiuosi“, – kilus triukšmui dėl jo išsilavinimo išsisukinėjo konservatorius.

Kelionė – lyg iš filmo

Pajutęs, kad yra gabus muzikai, jis išvažiavo mokytis į Vilnių, į J.Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą. Sovietmečiu menui gabūs mokiniai stoti į aukštesniąsias mokyklas galėjo ir nebaigę vidurinės.

Bet pasimokęs porą metų jis nebaigė ir mokyklos Vilniuje.

„Sulaukęs 18 metų gavau šaukimą tarnauti sovietų kariuomenėje, bet tuo metu griuvo Berlyno siena, keitėsi politinė situacija, todėl išvykau į Vokietiją“, – yra pasakojęs V.Semeška.

Tarnybos sovietų armijoje išvengusio ir tik sovietinį pasą turėjusio aštuoniolikamečio kelionė traukiniu į Vokietiją taip pat stebino ne vieną.

V.Semeška žurnalistams yra pasakojęs filmo vertą istoriją, kaip traukinyje pasieniečiui parodė muzikos mokyklos studento pažymėjimą ir įtikino jį, kad vejasi savo grupę, kuri kitą dieną turi koncertuoti Varšuvoje.

V.Semeška yra pasakojęs, kad padedamas draugo mamos Vokietijoje per tris mėnesius išmoko vokiečių kalbą ir buvo priimtas iškart į trečią Goethe’s instituto kursą.

Po metų iš Vokietijos druskininkietis grįžo su retu dokumentu – sovietų laikais Vatikane, prie Šventojo Sosto, rezidavusio nepriklausomos Lietuvos pasiuntinio Stasio Lozoraičio išduotu Lietuvos Respublikos pasu.

Tačiau jo parsivežtas Goethe’s instituto sertifikatas vėl pakurstė kalbas, kad politikas kažką slepia, – lietuvio pavardė jame buvo įrašyta su klaida – Seneska.

Įgijo magistro laipsnį

Faktą, kad baigė Goethe’s institutą, V.Semeška buvo įrašęs kandidato į Druskininkų tarybos narius anketoje, bet pretenduodamas į Seimą šios mokymo įstaigos nebeminėjo.

Politikui užteko triukšmo dėl Lietuvoje įgyto aukštojo išsilavinimo – dėl jo jis vos išsaugojo Vyriausiosios rinkimų komisijos nario vietą.

V.Semeška yra pasakojęs, kad grįžęs į Lietuvą į Vilniaus aukštesniąją ekonomikos mokyklą įstojo pateikęs akademinę pažymą apie dvejus metus trukusias studijas J.Tallat-Kelpšos mokykloje, kur mokėsi ir bendrųjų dalykų. Jis buvo priimtas į pirmą kursą.

Baigęs Aukštesniąją ekonomikos mokyklą jis įstojo į Vilniaus universitetą, kur Ekonomikos fakultete baigė bakalauro ir magistro studijas.

Pripirko beverčių akcijų

Ekonomikos magistro išsilavinimą turintis Seimo narys savo verslo partnerius yra nustebinęs aferą primenančiais sprendimais.

Jo neūkiškumą pripažino Apeliacinis ir Aukščiausiasis teismai. Prieš dvidešimtmetį Vokietijos kapitalo bendrovės „Gretsch-Unitas Baltic“ direktoriumi dirbęs V.Semeška 2000-ųjų lapkritį bendrovės vardu finansų maklerio įmonei davė pavedimą nupirkti 12 tūkst. bendrovės „Švenčionėlių grūdai“ akcijų už 108 tūkst. litų (31 tūkst. eurų).

Direktorius taip nusprendė neatsižvelgdamas į tai, kad dar prieš metus, 1999-ųjų spalį, „Švenčionėlių grūdams“ buvo iškelta bankroto byla.

Apeliaciniam ir Aukščiausiajam teismams nekilo abejonių, kad V.Semeškos iniciatyva sudarytas sandoris buvo akivaizdžiai nuostolingas ir viršijo normalią ūkinę riziką, – už realius bendrovės pinigus nupirktos visiškai bevertės akcijos.

Praėjus metams po šio sandorio bankrutavusi bendrovė „Švenčionėlių grūdai“ buvo visai likviduota.

Bankrutuojančios įmonės akcijų pripirkęs V.Semeška iš „Gretsch-Unitas Baltic“ vadovo pareigų pasitraukė po keturių dienų.

2002 metų Aukščiausiojo teismo sprendimu V.Semeška bendrovei turėjo atlyginti žalą už bevertį pirkinį ir sumokėti 31 tūkst. eurų.

Bylinėjosi dėl atlygio

Nusprendęs kandidatuoti į Seimą 2020 metais konservatorius pats pasitraukė iš VRK, o išeidamas per teismus bandė įrodyti, kad jam priklauso nuolatinis atlyginimas. Bet teismai išaiškino, kad eiliniams VRK nariams priklauso atlygis tik už konkrečiai atliktus darbus.

VRK teismui teigė, kad šis jos narys nesiimdavo jokių papildomų užduočių netgi prašomas komisijos pirmininkės. Tuo metu V.Semeška aiškino, kad daug dirba, – esą stebi politinę reklamą tūnodamas socialiniuose tinkluose ir vakarais, ir naktimis.

Sulaukė netikėto svečio

Pažintis su V.Semeška ilgam įsiminė ir alytiškei Aldonai Kupčiūnaitei. Po šios pažinties iš jos motinai priklausančio keturių hektarų sklypo pradingo dešimt arų.

1999 metais A.Kupčiūnaitės motinai buvo grąžintas anksčiau tėvams priklausęs žemės sklypas Alytaus rajono Kančėnų kaime.

Šiame sklype buvo sovietmečiu pastatytas žuvų sandėlis, kurio paskirtis ir savininkai daug kartų keitėsi.

A.Kupčiūnaitė yra pasakojusi, kad 2007 metais į jos duris pabeldė saldainių dėžutę rankoje laikantis jaunas vyras, prisistatė V.Semeška ir paaiškino Kančėnų kaime nusipirkęs apleistą pastatą.

Jis prašė, kad A.Kupčiūnaitės motina parduotų po juo esantį 10 arų žemės sklypą.

Dalyti savo turimo sklypo neplanavusios moterys nusprendė jo neparduoti, bet po ilgų įkalbinėjimų nusileido.

Nepardavė, bet nusipirko

Po kelių dienų, kai A.Kupčiūnaitė buvo darbe, paskambino susijaudinusi jos motina ir pasakė, kad buvo atvažiavęs V.Semeška, prašė pasirašyti jau parengtą dokumentą ir siūlė kuo greičiau važiuoti pas notarą.

Tačiau pensininkė be dukters žinios dokumento nepasirašė.

Iš darbo grįžusi A.Kupčiūnaitė pamatė, kad dokumente, kurį joms paliko V.Semeška, buvo nurodytas ne dešimties arų, o hektaro žemės sklypas.

„Jei motina būtų pasirašiusi, jis vietoj 10 arų už 20 tūkst. litų (apie 5800 eurų) būtų įsigijęs hektarą“, – piktinosi moteris.

Paskambinusi V.Semeškai alytiškė išvadino jį aferistu ir tikėjosi, kad tuo viskas baigėsi.

Po kelerių metų ji nusprendė parduoti visą žemės sklypą ir kreipėsi į vieną Alytaus nekilnojamojo turto agentūrą.

Tačiau nekilnojamojo turto agentas pranešė, kad iš maždaug 4 hektarų žemės sklypo išimta 10 arų.

Netrukus paaiškėjo, kad 10 arų moters sklypo nusipirko V.Semeška, o vėliau kartu su apleistu pastatu pardavė kitai moteriai.

Pats V.Semeška aiškino sklypą nusipirkęs iš valstybės. Tirti šią istoriją prokuratūra atsisakė dėl senaties.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.