Poziciją ji pateikė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
„Keletas patikslinimų dėl viešumoje pasirodžiusių ir klaidingai interpretuotų mano teiginių. Penktadienį K.Bartoševičius žinute informavo, kad traukiasi iš Seimo.
Tą pačią dieną paskambinau paklausti ar tai galutinis apsisprendimas, nes tokių ketinimų buvo ne vienas jau anksčiau. Tuo metu apie teisėsaugos įtarimus dar nebuvo žinoma.
Apie juos sužinojau pirmadienį, kuomet gavau skambutį iš medijos su prašymu pakomentuoti“, – tvirtino konservatorė.
Primename, jog anksčiau pats K.Bartoševičius dienraščiui „Lietuvos rytas“ buvo minėjęs, kad apie savo apsisprendimą jis, dar būdamas Čilėje, informavo Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę.
Antradienį paaiškėjo įdomi detalė, kad ne K.Bartoševičius skambino frakcijos seniūnei, o ji skambino buvusiam frakcijos nariui į Čilę.
„Taip, aš jam skambinau, sulaukusi tam tikrų indikacijų, jog turėčiau jam paskambinti“, – portalui lrytas.lt pripažino R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Konservatorė neatskleidė, ar tai buvo paties K.Bartoševičiaus pageidavimas su juo susisiekti, ar kažkokios kitos indikacijos.
„Gavau žinutę mesengeriu“, – nenoriai kalbėjo parlamentarė.
Jos teigimu, su Čilėje esančiu K.Bartoševičiumi telefonu ji bendravo dieną. Tuo metu elektroniniu parašu patvirtintą atsistatydinimo prašymą politikas Vyriausiajai rinkimų komisijai atsiuntė 20 val. vakaro.
ELTA primena, kad praėjusį trečiadienį prokuratūra paskelbė, jog iš Seimo pasitraukusiam K.Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Kaip skelbė prokuratūra, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu.
Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
Dėl jo teisinės neliečiamybės panaikinimo Generalinė prokuratūra kreipėsi ir į Seimą.
Visgi, dar iki prokurorų kreipimosi į parlamento vadovybę, konservatorių atstovas parlamente K.Bartoševičius pranešė, jog pats atsisako Seimo nario mandato. Politikas teigė sprendimą priėmęs dėl asmeninių priežasčių, o prašymą dėl mandato panaikinimo VRK pateikė sausio 20 d.
Tą pačią dieną N.Grunskienė pranešė V.Čmilytei-Nielsen apie prokuratūros norą prašyti surengti neeilinę Seimo sesiją, kurios metu būtų apsvarstytas prašymas panaikinti vieno Seimo nario teisinę neliečiamybę, mat jo atžvilgiu teisėsauga atlieka tyrimą.
Tiesa, tądien, pasak N.Grunskienės, ji Seimo pirmininkei neįvardijo K.Bartoševičiaus pavardės.
V. Čmilytė-Nielsen pripažįsta, kad tą penktadienį susitiko su premjere I.Šimonyte ir kalbėjosi apie neeilinės Seimo sesijos poreikį, tačiau jokios informacijos apie K.Bartoševičių neaptarė, premjerei jos neperdavė.
Premjerė I.Šimonytė antradienį taip pat pabrėžė, kad jokios informacijos apie teisėsaugos vykdomą tyrimą K.Bartoševičiaus atžvilgiu nei ji, nei jos aplinka buvusiam parlamentarui neperdavė.
K.Bartoševičiaus pasitraukimo iš politikos aplinkybės sukėlė daug klausimų Seimo opozicijai, todėl nutarta šaukti neeilinę Seimo sesiją, kurios metu būtų siekiama aiškintis, ar buvusiam konservatorių bendražygiui galėjo būti nutekinta informacija apie jo atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą. Norima inicijuoti ir laikinąją parlamentinio tyrimo komisiją.
Antradienį opozicijai pavyko surinkti 47 parašus neeilinės sesijos šaukimui. Projektą dėl neeilinės sesijos šaukimo pasirašė visos opozicinės frakcijos, išskyrus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovus Seime, taip pat palaikymo buvo sulaukta ir iš Mišrios Seimo narių grupės.
