Politikos ekspertai teigia neturintys racionalaus paaiškinimo, kodėl konservatorių partijos pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui reikėjo įsivelti į žodžių karą su ekspremjeru Sauliumi Skverneliu. O ir G.Landsergio sprendimas išeiti atostogų, partiją purtant pedofilijos skandalui, anot jų, buvo katastrofiškas.
Užkibo ant kabliuko?
Ketvirtadienį neeilinės sesijos metu Seimo opozicija siekė sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi, kas galėjo nutekinti informaciją buvusiam konsevatorių frakcijos nariui K.Bartoševičiui apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo vaikų seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo.
Seimui tokią opozicijos iniciatyvą atmetus, konservatorių lyderis G.Landsbergis kalbėjo, kad jam šioje situacijoje „viskas yra aišku“, o visa galimo informacijos nutekinimo istorija – „muilo burbulas, pučiamas vieno žmogaus, palaikomas kitų opozicinių frakcijų, kurios, matyt, nesugalvoja, ką geriau šitoje situacijoje galėtų daryti“.
„Mano įtarimas, kad visos šitos operacijos organizatorius – ponas S.Skvernelis, kuris yra ne kartą didžiavęsis ypatingais ryšiais su teisėsaugos institucijomis, manau, nėra paslaptis, kad jį supa taip pat buvę policijos pareigūnai. Tai man yra didelis klausimas, ar jis pats nėra vienas iš šios visos situacijos režisierių“, – paklaustas apie galimą premjerės patarėjo Kęstučio Lančinsko vaidmenį šioje istorijoje kalbėjo G.Landsbergis.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas teigė, kad, priešingai, negu tikino G.Landsbergis, aiškumo dėl galimo informacijos nutekinimo nėra daug, o ir po ketvirtadienio neeilinės Seimo sesijos aiškumo nepadaugėjo.
Tuo metu konservatorių lyderio G.Landsbergio išstojimas po balsavimo dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo, anot politologo, „mažų mažiausiai keistas“ bent keliais aspektais.
„Po tokio sudėtingo laikotarpio klasikinis pareiškimas „atsiprašome, bet neatsiprašome“, „konservatoriai ir taip per daug atgailavo“ ir kad „visiems taip galėjo atsitikti“ tikrai buvo labai ne vietoje ir ne laiku, turint omeny, kaip pačių konservatorių ir Seimo pirmininkės pareiškimai audrino visuomenę pastarąsias kelias savaites.
O įsivėlimas į žodžių karą su S.Skverneliu yra absoliučiai nepaaiškinamas iš bet kokios krizės komunikacijos perspektyvos, kadangi jis tik dar ilgina ir dar labiau koncentruoja visuomenės dėmesį į tą probleminę situaciją, kurioje yra atsidūrę konservatoriai.
S.Skvernelis vakar po posėdžio gudriai numetė kabliuką su savo gana provokatyviais kaltinimais, o G.Landsbergis, panašu, tą jauką prarijo ir nusprendė nelikti skolingas ir pažerti kaltinimus iš savo pusės. Tačiau tai tik dar labiau išlaiko dėmesį, įžiebia žodžių karą.
Bet koks tolesnis dėmesio telkimas į galimo inforamcijos nutekinimo skandalą konservatoriams yra nenaudingas. Kodėl pasirinkta dar labiau viską eskaluoti – racionalaus paaiškinimo nėra“, – portalui lrytas.lt sakė I.Kalpokas.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis S.Skvernelis ketvirtadienį pareiškė, kad premjerės patarėjui Kęstučiui Lančinskui galimai buvo pavesta išsiaiškinti, kurį Seimo narį Generalinė prokuratūra įtaria nusikalstama veika.
Politologas pastebėjo, kad ir S.Skvernelio tonas, ir retorika buvo provokatyvi, ekspremjeras žaidė generalinės prokurorės fraze, kad „išvadas galite pasidaryti patys“.
„G.Landsbergis labai lengvai pasimovė ant to akivaizdaus bandymo provokuoti“, – pastebėjo I.Kalpokas.
Keista taktika
G.Landsbergio strategijos „viską suversti S.Skverneliui“ teigė nesuprantanti ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė.
„Tokioje situacijoje rodyti nepasitenkinimą ir pyktį yra bloga taktika. Kai viskas taip užvelta, ir ne be tavo pagalbos, negali pykti. Turi metodiškai, tiksliai atsakinėti į visus klausimus.
Gali piktintis, kad žurnalistai tave tardo, bet turi daryti tai viduje – turi suprasti, kokį įtampos tašką pasiekusi ši istorija“, – portalui lrytas.lt sakė R.Urbonaitė.
Tačiau dar daugiau klausimų politologė turi generalinei prokurorei Nidai Grunskienei. Anot R.Urbonaitės, jeigu ne tam tikri prokurorės žingsniai, ši galimos informacijos nutekinimo istorija net nebūtų kilusi.
„Kam reikėjo penktadienį eiti pas V.Čmilytę-Nielsen, pasiklausti, ar bus neeilinė sesija, ar nebus? Iš Generalinės prokuratūros reikėjo vieno – oficialaus kreipimosi į Seimą prašant sušaukti neeilinę sesiją ir naikinti neliečiamybę konkrečiam politikui. Negirdžiu atsakymų, kuo toks žingsnis būtų pakenkęs“, – pabrėžė ji.
R.Urbonaitė stebisi, kodėl prokurorė, leidusi suprasti, kad informacijos nutekėjimas galėjo būti ir paraginusi „išvadas pasidaryti patiems“, nemato reikalo atlikti tyrimo ir išsiaiškinti, ar jis tikrai buvo.
„Tačiau tai neplauna politikų munduro, kurie visa tai sugebėjo dar labiau užvelti, kurie nesupranta, kad greitas visos informacijos pateikimas yra geriausias tolimesnio istorijos vystymosi užkardymas“, – kalbėjo R.Urbonaitė.
Nors G.Landsbergis šią istoriją pavadino „muilo burbulu“, R.Urbonaitė įsitikinusi, kad to burbulo pūtimui vandenį ir muilą pateikė patys konservatoriai: „Paskui nereikia stebėtis, kad opozicija jį ir pučia“.
Katastrofiškas sprendimas
R.Urbonaitė taip pat teigė nesuprantanti konservatorių lyderio G.Landsbergio sprendimo tokiu metu išeiti atostogų.
„Tai yra žibalo pylimas į liepsnojantį laužą. Suprantu, kad tai planuota seniai, gal šeimos ar asmeninio gyvenimo poreikiai, galiausiai ir teisė į poilsį, bet šiuo metu tai atrodo gana kontroversiškai. Nežinau, ar tai buvo labai išmintingas sprendimas“, – kalbėjo politologė.
Tuo metu I.Kalpokas partijos pirmininko sprendimą atostogauti partijos krizės įkarštyje vertina dar griežčiau.
„Katastrofiškas sprendimas. Ir, tiesą sakant, ne pirmas toks sprendimas. Turėjome G.Landsbergio atostogas Kaliningrado tranzito kontekste, dabar vėl analogiška situacija.
Galima kelti klausimą dėl lyderystės apskritai – koks lyderis krizinėje situacijoje palieka savo organizaciją, šiuo atveju – partiją, ir sako, kad geriau išvažiuosiu kur nors prie jūros pagulėti? Sudaro įspūdį, kad bėgama nuo problemų ir galimai sunkesnių klausimų“, – įvertino I.Kalpokas.
„Refleksas slėptis, įkišti galvą į smėlį apsimetant, kad nieko nevyksta, galvojant, jog kol grįšiu viskas savaime išsispręs“, – pastebėjo jis.
Tačiau politologas netiki, kad istorija greitai užges – opozicija grasina ir apkaltomis, o ir patys konservatoriai, anot jo, krizę dar gali pagilinti, jei išras dar kokias nors naujas skandalo aplinkybes.
Teisingo sprendimo nebuvo?
Tuo metu vienareikšmiško vertinimo dėl valdančiųjų sprendimo nepalaikyti opozicijos inicijuotos laikinosios tyrimo komisijos, kuri aiškintųsi galimą informacijos nutekinimą, politologai neturi.
I.Kalpokas įsitikinęs, kad tai buvo situacija, kada ir vienas, ir kitas pasirinkimas konservatoriams buvo nepalankus.
Jeigu komisija būtų sudaryta, opozicija būtų turėjusi galimybę šį skandalą laikyti dėmesio centre iki pat rinkimų. Tačiau dabar jie gali kalbėti, kad „konservatoriai turi, ką slėpti, kitaip būtų leidę sudaryti tokią komisiją sudaryti“.
„Nematau, kad kuris nors variantas būtų buvęs gera išeitis. Šiuo atveju taip pat pasirinkta parodyti, kad, nepaisant visko, valdančioji dauguma tebėra valdančioji dauguma, opozicijos iniciatyvą nustumiant į šoną“, – teigė jis.
R.Urbonaitė teigė taip pat esanti atsargi su vertinimu, kuris sprendimas valdantiesiems šiuo atžvilgiu būtų buvęs geresnis. Politologė teigė abejojanti, ar iš politikų sudaryta komisija būtų pajėgusi nustumti savo politinius interesus ir objektyviai atlikti tyrimą.
„Teisėsaugos institucijoms priklausantį tyrimą perkelti į Seimą reiškia jį politizuoti. Galėjome turėti labai daug cirko, ši istorija būtų valkiojama ir diskredituojama – kaip ir pats Seimas.
Tačiau žiūrint iš politinės pusės, konservatoriai dabar gali būti plakami už tai, kad neleido tirti ir slepiasi“, – įvertino R.Urbonaitė.
Primename, kad ketvirtadienį už laikinosios tyrimo komisijos steigimą balsavo 52 Seimo nariai, prieš – 44, susilaikė 16 parlamentarų. Apie tai, kaip balsavo frakcijos, galite skaityti čia.
