Ir nors reitingų lentelėje pokyčiai valdančiajai partijai nėra itin sėkmingi, viena iš konservatorių lyderių – premjerė Ingrida Šimonytė – gyventojų akyse išlieka tinkamiausiu politiku vadovauti Vyriausybei.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ sausio 18–27 dienomis naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą, kurioje dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Tyrimo metu buvo apklausta 1015 respondentų.
Partijų reitingų lentelėje – opozicijos dvivaldystė
Kaip rodo apklausos rezultatai, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį, daugiausia palaikymo sulauktų LSDP – partiją atsakant į šį klausimą įvardijo 12,2 respondentų. Gruodį LSDP palaikė tiek pat – 12,1 proc. apklaustų žmonių.
Paramą „Vardan Lietuvos“ išreiškė 12 proc. apklausos dalyvių. Lyginant su gruodžiu, palaikymas Sauliaus Skvernelio vadovaujamai partijai išaugo nuo 9,9 proc.
Trečioje reitingų lentelės vietoje rikiuojasi TS-LKD – balsuoti už konservatorius sausį buvo linkę 11,4 proc. apklaustų asmenų. Gruodį partijos reitingas siekė 13,5 proc., ji buvo populiariausia.
Tuo metu didžiausią palaikymo šuolį per mėnesį fiksavo Ramūno Karbausko vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – 3,1 proc. Ją sausio apklausoje palaikė 9,1 proc. respondentų (gruodį – 6 proc.). Su tokiu palaikymu opoziciniai „valstiečiai“ yra ketvirti reitingų lentelėje.
Valdančiajai daugumai priklausiantį Liberalų sąjūdį sausį palaikė 6,2 proc. respondentų. Panaši gyventojų dalis Viktorijos Čmilytės-Nielsen vedamą partiją palaikė ir gruodžio mėnesį (5,9 proc.). Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi Laisvės partija: sausio mėnesį ją palaikė 4,7 proc. respondentų, gruodį už ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės pirmininkaujamą partiją būtų balsavę 3,1 proc. apklaustųjų.
Toliau su 3,2 proc. rezultatu rikiuojasi Darbo partija (2,1 proc. rezultatas gruodį) bei „Laisvė ir teisingumas“, su 2,1 proc. balsų sausį.
8,6 proc. apklausos dalyvių įvardijo kitą partiją, 7,1 proc. – atsakė, kad rinkimuose nebalsuotų. Beveik ketvirtadalis – 23,4 proc. respondentų nežinojo arba į apklausos klausimą neatsakė.
Premjerui postui toliau tinkamiausia laikoma I. Šimonytė
Atsakydami į klausimą, kuris politikas ar visuomenės veikėjas būtų tinkamiausias užimti Vyriausybės vadovo pareigas, sausį 14,8 proc. apklaustųjų palaikė dabartinę premjerę I. Šimonytę. Tiesa, gruodį paramą jai išreiškė kiek daugiau tyrimo dalyvių – 16 proc. S. Skvernelį ministru pirmininku sausį norėjo matyti 8,1 proc. respondentų (8,9 proc. palaikymas gruodį).
Trečioje vietoje rikiuojasi Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, kurį tinkamiausiu asmeniu vadovauti vyriausybei įvardijo 5,4 proc. apklaustųjų. Per mėnesį palaikymas jam išaugo nuo 4 proc., tad jis aplenkė gruodį trečioje vietoje buvusią LSDP pirmininkę Viliją Blinkevičiūtę. Europarlamentarė šioje apklausoje sulaukė 5,2 proc. balsų, kuomet gruodį ją įvardijo 5,9 proc. apklaustųjų.
Penketuką užbaiga LVŽS parlamentaras Aurelijus Veryga su 4,1 proc. rezultatu (2,2 proc. balsų gruodį).
Už penketuko ribų – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (3,5 proc.), Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen (3,3 proc.), „Vardan Lietuvos“ parlamentaras Algirdas Butkevičius (3 proc.), R. Karbauskis (2,9 proc.) ir eurokomisaras Virginijus Sinkevičius (2,2 proc.).
Vyriausybės darbas labiau vertinamas neigiamai
„Delfi“ užsakytos apklausos metu gyventojai taip pat įvertino Ministrų kabineto veiklą. Teigiamai I. Šimonytės vadovaujamą Vyriausybę gruodį vertino 3,1 proc., greičiau teigiamai – 30,2 proc. Lyginant su gruodžiu, teigiamai vertinančiųjų Vyriausybės darbą respondentų dalis sumažėjo nuo 5,4 proc., labiau teigiamai – padidėjo nuo 24,5 proc.
Nepalankių vertinimų Vyriausybės veiklos atžvilgiu – daugiau. Neigiamai Vyriausybę vertino 31,1 proc., greičiau neigiamai – 27,4 proc. Vis dėlto, nepalankių atsakymų nuo gruodžio nežymiai sumažėjo – tuomet 34 proc. Ministrų kabineto veiklą vertino neigiamai, 28,8 proc. – labiau neigiamai.
Atsakymo į šį klausimą neturėjo 8,2 proc. apklausos dalyvių.
Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.
Atliekant tyrimą taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam ar jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
