„Jeigu mes traktuojame, kad Suomija ir Švedija nebūtinai turi įstoti absoliučiai tokiu pačiu laiko momentu, labai tikėtina, kad Suomija tikrai spės tapti NATO nare iki Vilniaus viršūnių susitikimo, bet neatmestume galimybės, kad iš karto po Turkijos rinkimų tą padaryti pavyks ir Švedijai. Vis dar egzistuoja tikimybė, kad Vilniuje prie stalo sėdinčių NATO valstybių skaičius bus 2 valstybėmis didesnis“, – trečiadienį Varšuvoje žurnalistams teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas taip pat tikino, kad Vengrija kitą savaitę parlamente turėtų svarstyti minėtų šalių prisijungimo į NATO ratifikavimo klausimą.
„Atrodo, kad Vengrija netrukus ratifikuos abieju valstybių priėmimą, nes parlamentas ketina tai svarstyti jau kitą savaitę, Vengrijos prezidentė tikrai optimistiškai vertina šią ratifikavimo galimybę“, – sakė prezidentas.
ELTA primena, kad Turkija kol kas blokuoja Švedijos ir Suomijos priėmimą į saugumo aljansą. NATO plėtrai turi pritarti visos 30 Aljanso narių. Suomijos ir Švedijos paraiškų dar nėra ratifikavusi ir Vengrija.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Švedija, kaip ir Suomija, pasiprašė priimama į NATO. Žengdamos šį žingsnį, abi šalys sulaužė savo ilgametę karinio neutralumo tradiciją.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas savo blokadą pirmiausiai argumentuoja tariama Švedijos parama „teroristams“ iš Turkijos.
