Paaiškėjus faktams apie investicijas į rusišką įrangą, A. Anušauskas gręžiasi į NSGK ir stebisi: nežinojau

Po „Lietuvos ryto“ atlikto tyrimo paaiškėjus, kad valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) vis dar naudoja ir toliau investuoja į rusišką sistemą KLUB-U, kuri prieš penkerius metus buvo pripažinta kaip nederanti su nacionalinio šalies saugumo interesais, situaciją paaiškino ir tuo metu šiuo klausimu itin besirūpinęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Arvydas Anušauskas<br>T.Bauro nuotr.
Arvydas Anušauskas<br>T.Bauro nuotr.
Arvydas Anušauskas<br>T.Bauro nuotr.
Arvydas Anušauskas<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvos geležinkeliai<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos geležinkeliai<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos geležinkeliai<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvos geležinkeliai<br>M.Patašiaus nuotr.
Arvydas Anušauskas<br>M.Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Arvydas Anušauskas<br>M.Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2023-02-22 11:41, atnaujinta 2023-02-22 15:07

Kol opozicijoje esantys Seimo nariai kalba apie susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio ir paties A.Anušausko atsakomybę, ministras pabrėžia, kad KLUB-U sistemos turėjo būti atsisakyta dar praėjusioje kadencijoje, o apie tai, kad ji vis dar yra naudojama, politikas tikino nežinojęs.

Pripažįsta, kad problema svarbi

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) dar 2018 metais nusprendus, kad Lietuvos geležinkeliuose naudojama rusiška kompleksinė unifikuota lokomotyvų saugos sistema, dar vadinama KLUB-U, yra nesuderinama su šalies nacionalinio saugumo interesais, jos buvo žadama visiškai atsisakyti.

Tačiau, kaip skelbė „Lietuvos rytas“, LTG ne tik toliau naudoja šią sistemą, bet ir numatė 2,2 mln. eurų sistemos priežiūros paslaugoms užtikrinti.

Tiesa, jau prabilta ir apie paties A.Anušausko atsakomybę, kadangi dar 2017 metais šiuo klausimu dabartinis KAM vadovas buvo itin susirūpinęs. 

Kaip jau rašė lrytas.lt, tuomet jis nuogąstavo, kad ši įranga Rusijai leidžia nustatyti bet kokių karinių pervežimų koordinates bei apimtį ir prireikus esą gali sukelti realų pavojų pervežimų bei apskritai susisiekimo geležinkeliais saugumui.

A.Anušauskas pripažįsta, kad problemos reikšmė nesumažėjo, tačiau nustebo sužinojęs, jog šios Rusijoje gaminamos sistemos valstybei priklausanti įmonė dar neatsisakiusi.

„Buvo iškeltas klausimas, kodėl man, būnant NSGK nariu, tos sistemos klausimas man rūpėjo, o dabar neberūpi. Manau, šis klausimas visiškai pagrįstas, nes būdamas Seimo nariu aš domėjausi ne tik geležinkelių pirkimais – šiuo atveju šią temą aš pats ir iškėliau, jei kas nežino – bet tai yra daugybė temų. Dabar, vaizdžiai tariant, esu užsiciklinęs ties krašto apsauga, ginkluotės pirkimais, parama Ukrainai, ir, prisipažinsiu – nespėju.

Galbūt būdamas NSGK nariu būčiau vis tiek atkreipęs dėmesį į tą monitoringą, NSGK vis dėlto buvo priėmęs svarbų nutarimą, geležinkeliai pasižadėjo situaciją ištaisyti, ankstesnės Vyriausybės Susisiekimo ministerija buvo pristačiusi planą, kaip tai padarys.

Bet aš NSGK nariu nesu jau daugiau nei dvejus metus ir tiesiog ta informacija manęs jau nebepasiekia, o darbas Krašto apsaugos ministerijoje suryja visą laiką“, – portalui lrytas.lt sakė A.Anušauskas.

„Suprantu, kad gal tai yra blogai, bet šiuo atveju Švietimo komitete aš negaunu informacijos apie „Lietuvos geležinkelius“, – pridūrė ministras.

Vyriausybės narių galvos kristi neturėtų?

Pasak A.Anušausko, šis klausimas išlieka itin aktualus, todėl atliktas žurnalistinis tyrimas galėtų parlamentinės kontrolės dėmesį atsukti į „Lietuvos geležinkelius“ ir šių paklausti, kur dingo patvirtintas ir žadėtas planas.

„Jį žadėta įgyvendinti per kelis metus, tai jis galėjo būti įgyvendintas dar ir 2020 metais. Atvirai pasakius, aš buvau įsitikinęs, kad tai ir buvo daroma, nes priešingu atveju kam komitetui būtų reikėję pristatinėti planą, projektą, kiek kas kainuos? O iš tyrimo paaiškėja, kad ne, nepadaryti darbai, tai manau, kad parlamentinės kontrolės prasme tai svarbus klausimas, ir gerai, kad atkreiptas dėmesys“, – pabrėžė KAM vadovas.

Anot ministro, esminė pertvarka turėjo būti padaryta dar praėjusioje Vyriausybėje, todėl kalbėti apie kritusias galvas – tarp jų ir dabartinio susisiekimo ministro M.Skuodžio – būtų netikslu.

„Čia kalba ne apie galvas, o apie sprendimus ir monotoringą. Šiuo atveju reikia žiūrėti į tai, kad priėmus sprendimą reikia stebėti jo vykdymą. Klausimas svarbus, tuo labiau, kad man pačiam teko tą pirminę informaciją gauti, iškelti ir nesiruošiu sakyti, kad tai yra nereikšmingas klausimas.

Tai yra svarbus klausimas ir sprendimai turi būti padaryti“, – tvirtino A.Anušauskas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.