„Nėra lengvos šitos diskusijos. Tiesiai pasakysiu. Tai nėra greitas procesas. Bet man atrodo, kad ir nereikia tokiais atvejais kažkaip labai toli užbėgti už akių ir konstatuoti kažkokias pabaigas. Tokio pobūdžio derybose, aš paprastai manau, kad yra išmintinga laikytis ES plačiai taikomos praktikos – kad niekas nesutarta, kol viskas nesutarta. Tikrai diskusijos vyksta, mes savo argumentus dėliojame, Vokietijos pusė – savo argumentus. Manau, kad dienų gale susitarimas vis tiek bus pasiektas“, – „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad Lietuvoje kilo politinės diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Politikai nesutarė kaip reikėtų vertinti Berlyno ir Vilniaus komunikatą dėl Vokietijos karių dislokavimo Lietuvoje.
Taip pat diskutuota, ar Lietuvos saugumo interesus atitinka Vokietijos sprendimas nedislokuoti visos brigados karių Lietuvoje. Į diskusijas įsitraukė ir Vokietija. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Susiję straipsniai
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino G. Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio O. Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
Šią savaitę Lietuvos kariuomenė pranešė, kad Vokietijos kariuomenės 41-osios mechanizuotos pėstininkų brigados kariai atvyksta pirmosioms šiais metais pratyboms į Lietuvą. Brigados vienetai vasario 28 – kovo 10 dienomis dalyvaus bendrose su Lietuvos kariuomene pratybose „Grifono žaibas“.