Konferencijoje ministrė A. Bilotaitė pabrėžė, kad praėjus metams po Vilniaus konferencijos, efektyvus ES išorės sienų valdymas išlieka valstybių narių prioritetu, tačiau karo prieš Ukrainą kontekste įgauna kitą reikšmę.
„Prieš metus vykusioje konferencijoje kalbėjome apie efektyvų sienų valdymą, siekiant atremti Lukašenkos režimo hibridinę ataką. Šiandien, minint karo prieš Ukrainą metines, ES išorės sienų saugumo stiprinimas įgauna dar didesnę svarbą. Mes pereiname nuo sienų apsaugos prie sienų gynybos. Todėl tęsime pastangas siekdami ES finansavimo sienos apsaugos infrastruktūrai ir būtinų pokyčių ES teisėje. Nes uždelsti sprendimai ES lygiu yra lyg tikslinti bomba“, – teigia vidaus reikalų ministrė.
Ministrė pabrėžė, jog hibridinė ataka prieš Lietuvą, Latviją ir Lenkiją tęsiasi, o taip pat tęsiamos ir šalių pastangos apsaugoti išorinę ES sieną.
Ministrė konferencijoje pristatė Lietuvos pasiekimus stiprinant ES išorės sienos apsaugą. Anot jos, tam pasitarnavo kompleksas priemonių – žmogiškieji resursai, modernios sienos stebėjimo sistemos ir fizinis barjeras. Šiais metais, siekiant padidinti pasieniečių reagavimo į incidentus greitį, pasienio ruože su Baltarusija planuojama įrengti patrulio taką, pažymima pranešime.
Ministrės A. Bilotaitės teigimu, būtina spartinti ES teisės pritaikymą prie šiandienių migracijos realijų. Daugiau nei prieš metus Europos Komisija pateikė keletą svarbių teisėkūrinių pasiūlymų dėl sienų valdymo ir kovos su migracijos instrumentalizavimu. Tačiau, nepaisant bendro ES šalių ir Europos Komisijos sutarimo, jog pokyčiai yra būtini, šiandien dar nė vienas iš Komisijos pateiktų teisėkūros pasiūlymų netapo ES teisės dalimi. Lietuva ragina priimti Šengeno sienų kodekso pakeitimus, sutarti dėl bendrų sienų apsaugos standartų ir leisti išimtiniais atvejais nukrypti nuo ES teisės.
Konferencijoje taip pat aptartas ES agentūrų vaidmuo užtikrinant išorės sienų apsaugą bei neteisėtų migrantų efektyvaus grąžinimo klausimai.
