Jis kalbėjo Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykusiame tarptautiniame forume „Prezidento Volodymyro Zelenskio taikos formulė: bendri Ukrainos ir Lietuvos veiksmai siekiant ilgalaikės taikos“.
Prezidento G.Nausėdos nuomone, nuo pirmųjų karo minučių Europa, visas demokratinis pasaulis pradėjo mokytis ir pradėjo mokytis labai greitai.
„Anksčiau tos pamokos trukdavo metų metus ir nelemdavo tų rezultatų, kurių norėtume“, – kalbėjo prezidentas G.Nausėda.
Pasak jo, tai lėmė pakankamai radikalius ir stiprius sprendimus. Šalies vadovą žavėjo Europos šalių gebėjimas paremti Ukrainą visomis išgalėmis.
„Kartais pasiekti kompromiso tarp 27 valstybių gana sunku, tačiau žvelgiant į nueitą kelią, matau daugybę stiprių žingsnių sankcijų, karinės pagalbos srityje, permąstant vertybes.
Taip pat atėjo suvokimas, kad tai yra visų mūsų kova už laisvę. Tai nėra Ukrainos ir Rusijos konfliktas, tai viso laisvojo pasaulio žūtbūtinė kova už savo vertybes, taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką ir ši kova turi būti laimėta, – įsitikinęs prezidentas G.Nausėda.
Ukraina norėtų, kad liepą Vilniuje vyksiančio NATO susitikimo metu priimtoje deklaracijoje būtų parašyta, kad laimėjus karą Ukraina taps NATO nare. Ar tai realu?
Prezidentas G.Nausėda atskleidė, kad pastarojo vizito Lvive metu jis paragino Ukrainos prezidentą V.Zelenskį aktyviai dalyvauti ieškant sprendimų.
„Tikiu, kad juos rasime ir pereisime nuo kartojimo apie atviras NATO duris atviros prie konkretesnių signalų. Žinoma, tai nereikš, kad karo viduryje Ukraina taps NATO nare“, – kalbėjo prezidentas G.Nausėda.
Pasak jo, Ukraina įgis perspektyvą lygiai taip pat, kaip ji įgijo apčiuopiamą perspektyvą suteikus ES šalies kandidatės statusą. Procedūros prasidėjo ir iki metų pabaigos ukrainiečiams tikimasi pranešti daugiau gerų naujienų dėl narystės ES.
„Sieksime padėti Ukrainai bendru visų šalių sutarimu, nes kitu atveju sprendimai išvis nebus priimti“, – svarstė prezidentas G.Nausėda.
Lietuva aktyviai padeda Ukrainai energetinio saugumo klausimais. Pirmiausia keliama atominės atsakomybės klausimas, Lietuva siekia sankcionuoti Rusijos bendrovę „Rosatom“ ir jo vadovus.
„To kol kas nepavyko padaryti dėl kai kurių šalių, turinčių ryšių su „Rosatom“ rezervuotume, tačiau esame kantrūs“, – kalbėjo prezidentas G.Nausėda.
Jis tikino visada norėjęs griežtesnių sankcijų, nes jos padarytų greitesnį poveikį Rusijos ekonomikai.
Lietuva tiekia Ukrainai elektros generatorius ir transformatorius, šioje srityje yra lyderių, taip pat dalyvauja elektros infrastruktūros modernizavimo projekte Mikolajevo mieste.
„Esame labai aktyvūs žmogaus teisių pažeidimo atsakomybės klausimais. Specialusis tribunolas už agresijos nusikaltimus būtų tinkamas ir adekvatus atsakas už Rusijos nusikaltimus Ukrainoje, – priminė prezidentas G.Nausėda.
Ar jau reikia ruoštis Rusijos revanšizmui po jos pralaimėto karo?
„Mes visą laiką gyvename Rusijos revanšizmo atmosferoje, niekas nepasikeitė“, – įsitikinęs prezidentas G.Nausėda.
