Tai numatančias Rinkimų kodekso pataisas kartu su kolegomis įregistravo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja, Mišrioje Seimo narių grupėje dirbanti Seimo narė Agnė Širinskienė.
Projekto autorių teigimu, taip būtų sudaromos sąlygos rinkėjams bei sprendimą dėl Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo priimantiems VRK nariams įsitikinti, kad parlamentaras savo mandato atsisako laisvanoriškai, o ne verčiamas išorinių jėgų spaudimo. Jeigu Seimas pritartų, Rinkimų kodekse būtų numatyta, kad „Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje, kuriame sprendžiama dėl Seimo nario įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais, Seimo narys dalyvauja asmeniškai ir patvirtina laisvanoriškai atsisakąs Seimo nario mandato.“
Vienas iš projekto autorių, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Saulius Skvernelis sako, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kiekvienas Seimo narys atstovauja visai Tautai, o Seimo nario funkcijų vykdymas – to asmens konstitucinė priedermė.
„Todėl tais atvejais, kuomet Seimo narys atsisako savo mandato ir atsistatydina, turi nelikti nė menkiausios abejonės, kad tokį sprendimą jis priėmė laisvanoriškai ir nieko neverčiamas. Priėmus naująjį Rinkimų kodeksą šios galimybės nebeliko. Buvo padaryta teisės spraga, kuri sukuria prielaidas interesų grupėms ar net nedraugiškų valstybių tarnyboms priversti Seimo narį atsisakyti savo mandato ir tą padaryti nuotoliniu būdu, niekam nesiaiškinant, kokios tokio atsisakymo tikrosios priežastys. Demokratinėje visuomenėje taip neturėtų būti. Todėl ir siūlome sugrąžinti iki kodekso įsigaliojimo buvusį saugiklį – pritarus teikiamoms pataisoms Seimo narys mandato atsisakymą turės asmeniškai patvirtinti VRK posėdyje, paliudydamas, kad sprendimą priėmė laisva valia,“ – projektą komentuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys S. Skvernelis.
Pasak A. Širinskienės, darbo grupėje, kuri rengė Rinkimų kodeksą, dėl nuotolinio mandato atsisakymo įteisinimo net nebuvo diskutuojama – pakeitimai atsirado be išsamesnių diskusijų, neįvertinus galimų rizikų.
„Sakyčiau, net neįvertinus esamos geopolitinės situacijos, kuomet parlamentui gali tekti dirbti ir ne taikos metu. Kristijono Bartoševičiaus atsistatydinimas gerai atskleidė esamo reguliavimo ydas: Seimo narys gali pasitraukti net nepasirodydamas nei jį išrinkusiems rinkėjams, nei žiniasklaidai, nei kolegoms Seimo nariams. Galiausiai, niekas net jo nepaklausė, ar jis traukiasi tikrai laisvanoriškai, neverčiamas jį delegavusios partijos ar neįvardytų kitų asmenų, nors atsistatydinimo aplinkybės yra tokios, kad spaudimą trauktis iš viešosios erdvės atsisakant mandato Seimo narys galėjo patirti. Tokia teisinė situacija, kuomet neužtikrinamas mandato atsisakymo laisvanoriškumas, rodo didelę įstatymo leidėjo nepagarbą konstitucinei mandato vertei, rinkėjams. Šią situaciją, kurią neapdairiai Seimas sukūrė priimdamas Rinkimų kodeksą, yra būtina taisyti,“ – Eltai sakė A. Širinskienė.
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Arvydo Nekrošiaus teigimu, atsistatydinančio Seimo nario asmeninis dalyvavimas viešame VRK posėdyje, kaip siūloma kodekso pataisose, užtikrins mandato atsisakymo proceso viešumą, skaidrumą.
„Tai sudarys sąlygas žiniasklaidos atstovams, vykdantiems jų pareigą informuoti visuomenę, užduoti klausimus apie atsistatydinimo priežastis. Tad iš pasiūlytų Rinkimo kodekso pakeitimų daugiausiai laimi rinkėjas – jis gauna aiškų atsakymą, kad jo rinktas Seimo narys pasitraukė savo valia, nieko neverčiamas ir sužino pasitraukimo priežastis,“– sako politikas.
Šiuo metu galiojančiame Rinkimų kodekse nurodoma, kad Seimo nario atsistatydinimo pareiškimas turi būti įteiktas asmeniškai arba pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba patvirtintas notarine tvarka ir pateiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai. Seimo narys VRK posėdyje, kuriame sprendžiama dėl jo įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais,dalyvauti neprivalo.
