Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys pastebėjo, kad vasario mėnesio reitinguose – ne viena sensacija.
Reikšmingas kritimas
Pirmoje populiariausių šalies partijų lentelės pozicijoje stabiliai laikosi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – vasarį už šią partiją savo balsą atiduotų 15,2 proc. apklaustųjų, kai gruodį tokių buvo 14,5 procento.
Tuo metu opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir skandalų lydimos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) simpatikų skaičius praktiškai susilygino.
Už ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamą partiją vasarį savo balsą būtų atidavę 10,1 proc. apklaustųjų (8,9 proc. gruodį), o už Gabrieliaus Landsbergio vedamus konservatorius – 10 proc. (9,7 proc. gruodį).
Sociologo V.Gaidžio teigimu, nors į akis krenta tai, jog konservatorių partija atsidūrė trečioje reitingų lentelės pozicijoje, pokyčiai iš tiesų yra labai maži.
Nors buvusiam konservatorių frakcijos nariui Kristijonui Bartoševičiui pareiškti įtarimai dėl mažamečių prievartavimo, pačios konservatorių partijos šalies gyventojai dėl kilusio skandalo nebaudė.
Tuo metu į galimą informacijos nutekinimo K.Bartoševičiui skandalą rinkėjai, panašu, nepažiūrėjo nuolaidžiai ir sudavė rimtą smūgį Liberalų Sąjūdžiui ir šio skandalo epicentre atsidūrusiai partijos pirmininkei V.Čmilytei-Nielsen.
Vasarį Liberalų Sąjūdį teigė palaikantys vos 3,3 proc. apklaustųjų, kai gruodį partija rinko 5,4 procento. V.Gaidys pastebėjo, kad, vertinant pagal nuomonę turinčiųjų atsakymus, liberalų krytis yra reikšmingas – nuo 9,3 proc. gruodį iki 5,3 vasarį.
Tuo metu pačios V.Čmilytės-Nielsen vertinimas krito drastiškai – gruodį liberalę teigiamai vertino 32,8 proc. apklaustųjų, o vasarį – beveik 10 proc. mažiau – 23,5 proc. respondentų.
„Esmingai, sensacingai pasikeitė Liberalų sąjūdžio vertinimas – nuo balsuojančių buvo keturių procentų kritimas. Kritimas yra labai stiprus ir labai koreliuoja su V.Čmilytės-Nielsen reitingo kritimu nuo 33 iki 23 procentų.
Neigiamų vertinimų skaičius išaugo nuo 38 iki 51 proc., tai akivaizdžiai susieta su pedofilijos skandalu. Nors jame buvo įsukta žymiai daugiau politikų, ir Tėvynės sąjunga, bet V.Čmilytė-Nielsen krito, o per ją – ir partija“, – įvertino V.Gaidys.
Sociologas svarsto, kad dalį buvusių Liberalų Sąjūdžio simpatikų vasarį perėmė jaunesnieji liberalai – Laisvės partija. Vasarį „laisviečius“ teigė palaikantys 3,2 proc. apklaustųjų, gruodį tokių buvo 2,1 procento.
Ketvirtoje reitingų lentelės pozicijoje stabiliai laikosi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), surinkusi 9,3 proc. apklaustųjų balsų (gruodį – 7,4 proc.).
Netikėtas kritimas
Sociologas V.Gaidys pastebėjo, kad vasarį iš 27 reitinguojamų politikų, tik trys Lietuvos gyventojų buvo įvertinti teigiamai.
„Tik trys turi pliuso ženklą, visi kiti vertinami labiau neigiamai negu teigiamai. Neatsimenu, kada taip buvę. Tai nėra labai gerai“, – įvertino sociologas.
Populiariausiu šalies politiku išlieka prezidentas Gitanas Nausėda, nors jo vertinimas nuo gruodžio mėnesio taip pat krito 3,9 proc.: vasarį prezidentą palankiai vertino 57,4 proc., gruodį – 61,3 proc. apklaustųjų.
Teigiamai lietuviai vertina ir krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską (43,6 proc.) bei socialdemokratų lyderę Viliją Blinkevičiūtę (41,5 proc.).
Tiesa, reikšmingą krytį patyrė demokratų lyderis S.Skvernelis – nuo gruodžio jo populiarumas sumenko net 7,6 proc.: vasarį palankiai ekspremjerą vertino 29,3 proc., kai dar gruodį šis rodiklis buvo 36,9 procento.
Sociologas V.Gaidys teigė negalintis paaiškinti, kas privertė dalį S.Skvernelio simpatikų nuo jo nusisukti.
Nors K.Bartoševičiaus skandalo fone linksniuojami buvo ir konservatorių lyderis G.Landsbergis bei premjerė Ingrida Šimonytė, kritikuojami dėl lėtos arba netinkamos reakcijos, jų vertinimas visuomenėje praktiškai nekito.
Vasarį palankiai I.Šimonytę vertino 27,1 proc., gruodį – 25,3 apklaustųjų, o G.Landsbergį ir toliau teigiamai vertina apie 17 proc. respondentų.
V.Gaidys svarstė, kad V.Čmilytė-Nielsen suklupo viešųjų ryšių prasme, ne visai sėkmingai komunikavo. Tuo metu konservatorių lyderiai sugebėjo išlaikyti distanciją.
„Tarsi ne visai jų reikalas“, – kalbėjo sociologas.
Priminė buvusius asmeninius skandalus
Pasak V.Gaidžio, skandalai, susiję su konkrečiais asmenimis, dažniausiai paveikia pačius asmenis, bet ne jų partijas.
„Tėvynės sąjungos rinkėjas yra užkietėjęs, jo nelabai paveiksi. O dėl Liberalų Sąjūdžio prisimenu E.Masiulio istoriją – liberalų reitingas krito tik vieną mėnesį, o paskui vėl atsistatė, per rinkimus jie gavo 9 proc., kuriuos turėjo ir prieš tai. Galiausiai skandalo įtakos nebuvo – tik pačiam E.Masiuliui“, – prisiminė jis.
V.Gaidys priminė ir Algirdo Brazausko bei viešbučio „Draugystė“ istoriją. „A.Brazauskas stipriai „nuėjo“ į minusą, bet partijai įtakos tai neturėjo“, – kalbėjo jis.
Tad ir Liberalų Sąjūdžiui sociologas pesimistinių scenarijų nepiešia, tačiau atsargiau vertina V.Čmilytės-Nielsen populiarumo galimybes.
„Asmeninį žmogaus reitingą prarasti labai lengva, o atstatyti reikia labai daug laiko“, – pastebėjo jis.
Išsiskyrė institucijų vertinimas
Tiesa, sensacija V.Gaidys vadina ir Bažnyčios vertinimą – vasarį Bažnyčia visiškai pasitikintys teigė vos 7,9 proc. apklaustųjų.
„Man tai yra sensacija: Bažnyčios reitingas – mažiausias per 25 metus, nuo tada, kai jį matuojame. 43 proc. teigiamų, 20 proc. neigiamų. Tai nėra joks įvykis – tai lėtai tekanti tendencija“, – įvertino V.Gaidys.
Sociologas pastebėjo ir tai, kad bankai – „ant nepasitikėjimo ribos“: visiškai bankais pasitiki vos 1,5 proc. apklaustųjų.
„Kol kas bankai yra šiek tiek pliuse. Bankų reitingas anksčiau krisdavo, kai būdavo bankų bankrotai. Nepasitikėjimas galbūt yra dėl jų pelnų. Įvaizdis turbūt nėra geras“, – apibendrino V.Gaidys.
