„Tokių norų yra ir tokie norai yra pavojingi“, – Eltai teigė politikas.
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Laurynui Kasčiūnui klausimų sukėlė tai, kaip antradienį TV3 televizijai D. Jauniškis komentavo vieną iš knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ pateiktų epizodų.
Šioje knygoje rašoma, jog VSD vadovas pranešėjo paprašė patikrinti informaciją apie moterį, kurią vėliau pranešėjas viešojoje erdvėje pamatė pozuojant šalia D. Jauniškio draugo. Interviu TV3 televizijai departamento vadovas teigė, kad šis istorijos momentas yra „labai juokingas“. Visgi, pripažino jis, kad toks patikrinimas buvo daromas jo prašymu.
„Man atrodo, mes dar žingsniu priartėjome, kad komisija yra reikalinga. Tyrimas gali būti reikalingas. Man daugiau klausimų nei atsakymų“, – taip „Žinių radijui“ trečiadienį L. Kasčiūnas įvertino šį D. Jauniškio pasisakymą.
Priešingos pozicijos laikosi S. Skvernelis. Pasak jo, reikia suprasti, kad D. Jauniškis yra nuolatiniame priešiškų valstybių taikinyje. Todėl, tęsė jis, diskusijas sukėlę asmenų patikrinimai neturėtų kelti didelių klausimų.
„Reikia suprasti, kad VSD vadovas negali televizijos laidose atskleisti visų detalių, kurios susijusios su viena ar kita aplinkybe. Juk Valstybės saugumo departamento vadovas yra kitų mūsų valstybei priešiškų specialiųjų tarnybų interesų lauke. Noras jį paveikti, gauti priėjimą ir kompromituoti, atrasti silpnas vietas yra nenumaldomas ir nuolatinis. Jeigu kas nors galvoja, kad Jauniškis sau ramiai gyvena gyvenimą, kaip kiekvienas iš mūsų... Tai labai klysta“, – Eltai teigė S. Skvernelis.
Jo teigimu, taip pat nereikėtų manyti, kad diskusijas viešojoje erdvėje iššaukę VSD patikrinimai nėra reglamentuoti.
„Visi tikrinimai yra reglamentuoti. Jie turi savo pėdsaką. Niekas negali įeiti į jokią duomenų bazę neužsifiksavus kas tai daro, kieno pavedimu daro ir koks yra tikrinimų motyvas. Taigi motyvai turi būti įrašyti“, – teigė politikas.
Pasak jo, klausimas šioje situacijoje vienas – kokie motyvai.
„Jei motyvas: man smalsu buvo... Tokiu atveju tai būtų grubus pažeidimas. Taip būti negali“, – teigė jis ir akcentavo manąs, kad D. Jauniškio motyvacijos buvo ne smalsumas, bet pareiga.
„Jei susidarė įtarimas direktoriui, kad per jo draugų ar artimųjų aplinką kažkas bando veikti ar prisigretinti prie direktoriaus... Natūralu, kad jis turėjo teisę ir pareigą patikrinti, kad galėtų bendrauti, susitikti su aplinka, kurioje yra įtarimų sukėlęs žmogus. Jei pagrindai yra panašūs kaip, kad aš sakau – tada viskas yra tvarkoje“, – konstatavo S. Skvernelis.
Politikas nesutiko su nuomone, kad vakarykščiai D. Jauniškio komentarai dar labiau aktualizavo iniciatyvą sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi istorijos dėl VSD rinktų duomenų apie privačius asmenis detales. S. Skvernelio teigimu, jei valdančiųjų siekiai būtų nuoširdūs – situacija būtų pradėta aiškintis anksčiau. Tokiu atveju, tęsė jis, nebūtų vėlavęs ir Žvalgybos kontrolierių paskyrimas. Politiko teigimu, tai, kad paskyrimų klausimas užsitęsė – kalta ne opozicija, dėl žvalgybos ombudsmenų institucijos pateikusi skundą Konstituciniam Teismui, bet valdantieji.
„Jei valdantieji, kurie bando šiandien antakius kilnoti, būtų nuoširdūs ir atliktų savo pareigą, nelaužant įstatymų, tai nebūtų jokios problemos. Nuo praėjusių metų liepos 1 d. yra įsteigta dviejų žvalgybos kontrolierių institucija.... Jei šiandien būtų paskirti kontrolieriai, tai klausimų nebūtų. Būtų galima kreiptis į žvalgybos kontrolierių, kuris turi milžiniškus pagal įstatymą įgaliojimus. Nors jis detalių ir nepasakytų, bet pasiųstų labai aiškią žinią, kad šioje istorijoje jokių įstatymų pažeidimų nėra, arba, kad įstatymų leidėjams yra tam tikros rekomendacijos... Bet šiandien kontrolieriaus nėra“, – teigė jis, pažymėdamas, kad nepaisant opozicijos grupės iniciatyvos, valdantieji galėjo kontrolierius paskirti.
ELTA primena, kad žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu, taip pat nemažai dėmesio skiriama G. Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
VSD vadovas D. Jauniškis TV3 televizijai sakė, kad G. Nausėda neprašė VSD patikrinto jo aplinkos žmonių. Departamento direktorius tikino, jog esą buvo tikrinti ir kitų kandidatų į prezidentus aplinkos žmonės.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Raimundas Lopata mano, kad pavasario sesijoje reikėtų sudaryti parlamentinio tyrimo komisija, kuri toliau aiškintųsi istorijos dėl VSD rinktų duomenų apie privačius asmenis detales.
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus būgštavimus, esą žvalgyba rinko informaciją.
Praėjusią savaitę knygų mugėje apsilankęs šalies vadovas, paklaustas, ar spėjo susipažinti su naujai išleista knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“, teigė „pasakų nebeskaitantis“.
„Aš pastaruosius 20 metų pasakų nebeskaitau. Kažkada savo dukrom skaitydavau, dabar nebeskaitau, todėl nelabai galiu pasakyti, kas ten yra parašyta. Bet kuriuo atveju vėlgi palieku tai skaitytojams. Tegul skaitytojai skaito, daro savo išvadas, o aš šioje vietoje galiu pasakyti tiek, kiek pasakiau“, – Knygų mugėje susirinkusiems žurnalistams teigė G. Nausėda.
Galiausiai šalies vadovas suabejojo, ar žurnalistų knygoje papasakota istorija nėra „užsakomoji žurnalistika“.
