Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėjai pinigų negavo, o skundus Aukščiausiajam teismui rašęs teisininkas guodėsi negavęs net savo uždirbto atlyginimo.
Tačiau garsiojoje teisėjų korupcijos byloje teigiama, kad Druskininkuose, šalia Vijūnėlės tvenkinio, pastatytam namui išsaugoti ir teisėjams papirkti buvo skirta 60 tūkst. eurų. Kas galimai davė, o kas gavo šiuos pinigus, užvakar visą dieną aiškinosi Kauno apygardos teismas.
Savininkas nežino adreso
Sudėtingą bylą nagrinėjanti trijų teisėjų kolegija pirmiausia bandė išsiaiškinti, kas iš tiesų buvo prieš keletą metų nugriauto pastato Druskininkuose savininkas.
Visi skundai ir prašymai negriauti šio pastato pasirašyti verslininko Žilvino Povilonio vardu. Apklaustas teisme jis pripažino buvęs tikrasis šio pastato savininkas, tačiau teigė nesirūpinęs jo išsaugojimu.
Nors Ž.Povilonio ir jo sutuoktinės Zinos vardu prirašyta dešimtys skundų, teisme jis net neprisiminė garsiojo pastato adreso. „Aš užsiimu investicijomis ir turiu daug objektų“, – teisinosi verslininkas.
Jis teigė, kad įsigydamas Vijūnėlės dvaru pramintą pastatą taip pat galvojęs apie pelningą investiciją, tačiau patyręs tik nuostolių.
Nuotoliniu būdu su teismu bendravęs Ž.Povilonis pasakojo, kad 2014 metais Malinauskas paprašė nupirkti nebaigtą statyti namą, o vėliau žadėjo jį perpirkti.
Tačiau liudytojas susimėtė, kuris Malinauskas – Grūto parko įkūrėjas ar jo sūnus, Druskininkų meras, prašė šios paslaugos.
„Aš maniau, kad šiuo atveju Ričardas Malinauskas ir jo tėvas – tas pats žmogus. Tėvą seniai pažįstu ir žinau, kad jis padorus žmogus, todėl padėjau“, – kalbėjo verslininkas.
„Melas“, – sėdėdamas teismo salėje sušnabždėjo R.Malinauskas, bet į diskusijas su baudžiamosios atsakomybės išvengusiu ir liudytoju tapusiu Ž.Poviloniu nesileido.
Pirkiniu džiaugėsi neilgai
Ž.Povilonis aiškino, kad namą įsigyti norėjęs R.Malinauskas tuo metu tokiam pirkiniui neturėjęs pinigų, o galbūt nenorėjęs pasirodyti turtingas: „Tais metais vyko merų rinkimai, matyt, jis nenorėjo pasirodyti, kad perka antrą namą, be to, turėjo deklaruoti lėšas.“
Verslininkas tvirtino turėjęs vilčių po kurio laiko šį pastatą R.Malinauskui parduoti bent trimis procentais brangiau nei pirko.
2014 metų pavasarį pirkimo–pardavimo sutartis buvo pasirašyta pas notarą Vilniuje. Ž.Povilonio teigimu, tai ir buvo vienintelis kartas, kai jis matė ankstesnį pastato savininką.
Tuo metu namas šalia Vijūnėlės tvenkinio dar nebuvo baigtas statyti – trūko stogo ir langų. Tų pačių metų rudenį prokuratūrai kilo abejonių dėl pastato teisėtumo ir jis buvo areštuotas, o statybas nurodyta sustabdyti.
Ž.Povilonis tikino, kad pirkdamas pastatą nežinojo apie jokias teisines problemas. Jis uždengė stogą, sudėjo langus ir statybas sustabdė.
Namo įrengimu nesirūpino
„Jeigu tas objektas nebūtų buvęs areštuotas, jis būtų buvęs pelningas. Namas stovėjo gražioje vietoje, buvo jau pastatytas, aptverta tvora“, – kalbėjo Ž.Povilonis.
Pastato savininkas aiškino, kad apdailos darbais namo viduje rūpinosi būsimasis jo pirkėjas R.Malinauskas ir šių darbų su juo esą net nederino: „Kam man pirkti plyteles, jei jos jam būtų nepatikusios?“
Anot verslininko, tai buvęs nerašytas susitarimas: „Mes – dar seno sukirpimo žmonės ir taip susitarėme su R.Malinausko tėvu.“
Ž.Povilonis teigė, kad R.Malinauskas jo vardu buvo atidaręs banko sąskaitą, į ją įnešęs pinigų, bet pats juos ir leidęs.
„Jis turėjo kodų generatorių, iš tos sąskaitos mokėjo mokesčius. Aš net nežinojau, kas toje sąskaitoje vyksta.“ Klausydamasis tokių liudijimų Druskininkų meras teisme tik kraipė galvą.
Teisėsaugai pradėjus tyrimą dėl galimos korupcijos šios sąskaitos išrašus Ž.Povilonis pateikė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).
Norėjo greičiau nugriauti?
Kai teismai priėmė sprendimus griauti vadinamąjį Vijūnėlės dvarą, Ž.Povilonis teigė tai norėjęs ir padaryti, bet vis sulaukdavęs R.Malinausko prašymų palaukti, nes dar teikiami skundai.
„Aš laukiau, laukiau, kol nusibodo, ir nugrioviau“, – pasakojo verslininkas. Jis teigė už teismo sprendimo nevykdymą sumokėjęs apie 5 tūkst. eurų – po 50 eurų už kiekvieną dieną.
„Šiuos procesus kontroliavo Druskininkai, kas tiksliau – ar savivaldybės advokatai, ar pats meras, aš nežinau“, – kalbėjo Ž.Povilonis.
Liudytojas tikino nesidomėjęs, kam ir kokie skundai teikiami, ir už paslaugas mokėjęs tik dviem advokatams – pradžioje jo interesus gynusiam kauniečiui Tomui Bukeliui ir skundą Europos žmogaus teisių teismui rengusiai sostinės advokatų kontorai.
Ž.Povilonis tvirtino už advokatų paslaugas nei R.Malinauskui, nei tuomečiam jo patarėjui Aivarui Kadziauskui grynųjų pinigų niekada neperdavęs.
Jis sakė negirdėjęs, kad dėl jam priklausančio namo planuojama papirkti teisėjus.
„Neapgavau nieko. R.Malinauskas mane apgavo – paprašė nupirkti namą, kurį areštavo, ir neatlygino žalos. Po to mūsų santykiai nutrūko, aš jo daugiau nepažįstu ir nebendrauju“, – rėžė Ž.Povilonis ir pareiškė dėl šios istorijos patyręs apie 400 tūkst. eurų nuostolių.
Siūlė pakeisti paskirtį
Ne vieną skundą Z. ir Ž.Povilonių vardu dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro rengęs teisininkas Vytautas Balčiūnas teisme tikino ilgą laiką manęs, kad jie ir moka už teisines paslaugas, nors niekada jų nebuvo matęs.
V.Balčiūnas dirbo teisininku bendrovėse „Bilan“ ir „Respectiv“, kurioms vadovavo sutuoktiniai Oksana ir Ernestas Sakalauskai.
2017-ųjų pabaigoje O.Sakalauskienė jo paklaususi, ar kaip nors įmanoma išsaugoti Vijūnėlės dvaru vadinamą pastatą, kurį prokurorai reikalavo nugriauti.
2018 metų sausį jie su O.Sakalauskiene buvo nuvažiavę į Druskininkus, kur susidariusią situaciją aptarę su kurorto meru R.Malinausku ir tuomečiu jo patarėju A.Kadziausku.
Susipažinęs su visais dokumentais V.Balčiūnas manė radęs išeitį – pakeisti pastato paskirtį pagal sklypo teisinį statusą.
Prokuratūrai atkakliai siekiant įrodyti, kad dėl kurorto apsaugos juostų gyvenamųjų namų statyba šalia Vijūnėlės tvenkinio negalima, V.Balčiūnas siūlė išgarsėjusį namą paversti viešbučiu ar kitu visuomeninės paskirties pastatu. Dėl to jis buvo susitikęs ir su projekto autoriumi.
Teisininkas tikino, kad šio pokalbio metu jo nebuvo prašoma padėti jokiais neteisėtais būdais, nebuvo jokios kalbos ir apie atlygį už jo darbą.
Netrukus V.Balčiūnas paruošė projektą su architektų išvadomis ir Ž. ir Z.Povilonių vardu pateikė jį teismui.
Kai VAT svarstė šį skundą, advokatas gulėjo ligoninėje ir apie skundo svarstymą bei priimtą sprendimą esą žinojo tik iš savo darbdavės O.Sakalauskienės.
Skundai buvo atmetami
VAT atmetus skundą, vadinamojo Vijūnėlės dvaro savininkai nusprendė kreiptis į Aukščiausiąjį teismą (AT), kad pastatas nebūtų griaunamas bent tol, kol teismai priims galutinį sprendimą. Skundą AT rengė advokatas Kęstutis Jonaitis, bet teismas jį atmetė.
Iš tuomečio AT teisėjo Egidijaus Laužiko sužinojusi, kad skundas buvo surašytas netinkamai, O.Sakalauskienė vėl paprašė V.Balčiūno pagalbos.
Tačiau šis teisininkas tai daryti atsisakė, nes jam nebuvo sumokėta už ankstesnes paslaugas. O.Sakalauskienei pažadėjus, kad po šio darbo bus sumokėta už viską, V.Balčiūnas parašęs dar vieną skundą, kurį pasirašęs advokatas K.Jonaitis vėl perdavė AT.
Paskutinę 2018 metų dieną AT skundą tenkino – pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė griovimo darbus iki galutinio teismo sprendimo.
Galutinis sprendimas pastato savininkams taip pat buvo nepalankus – pastatą Druskininkuose nuspręsta griauti.
Mokėjimai strigdavo
V.Balčiūnas tikino, kad jam už paslaugas sumokėdavo O.Sakalauskienė, kuriai jis pateikdavęs atliktų darbų aktą.
Pasak advokato, iki 2018 metų vasaros atlyginimą jis gaudavęs laiku, bet vėliau mokėjimai pradėjo strigti, o O.Sakalauskienė esą ėmė skųstis, kad A.Kadziauskas jai neatveža pinigų.
V.Balčiūno žiniomis, A.Kadziauskas perduodavo pinigus senam O.Sakalauskienės pažįstamam Arūnui Blažaičiui, kurį jie tarpusavyje vadino „iždininku“, o šis juos atveždavo O.Sakalauskienei.
„To niekada nemačiau, bet esu tik girdėjęs“, – sakė kelias valandas Kauno apygardos teisme parodymus užvakar davęs V.Balčiūnas.
Advokatas sakė, kad jam už paslaugas liko nesumokėta apie 3 tūkst. eurų.
„Jei A.Kadziauskas pinigų neatvežė, turėjau suprasti, kad R.Malinauskas nesumokėjo“, – sakė liudytojas, iš karto teismo atsiprašęs, kad dėsto ne faktus, o tik savo nuomonę.
Rodydavo nuotraukas
Ikiteisminio tyrimo metu daugybę kartų apklaustas V.Balčiūnas tvirtino negirdėjęs konkrečių susitarimų papirkti teisėjus, o apie tai, kiek kainuoja teisingumas, su O.Sakalauskiene jie esą tik juokaudavę.
Advokato teigimu, AT teisėjo E.Laužiko šeimos draugė O.Sakalauskienė mėgdavo girtis pažintimis su teisėjais, rodydavo nuotraukas iš bendrų pobūvių: „Bet aš netikėjau ir netikiu, kad ji neštų teisėjams kyšius. Tai per daug komunikabilus ir per daug atviras žmogus.“
Per pietus pasikalbėdavo
Bylos duomenimis, Vijūnėlės dvarui išsaugoti skirti pinigai turėję atitekti VAT teisėjams, tačiau skundus dėl šio pastato nagrinėjęs Andrius Verikas tvirtino jų negavęs ir į jokias derybas nesileidęs.
Civilines bylas nagrinėdavęs teisėjas beveik kasdien pietaudavo su savo kolega Vidu Stankevičiumi šalia teismo esančiame restorane „Hesburger“.
„Dažniausiai pietaudami kalbėdavomės apie gyvenimą, bet pasikalbėdavome ir apie bylas“, – sakė teisėjas ir prisiminė, kad vienas kolegos klausimas jam pasirodė keistas.
V.Stankevičius jo paklausęs, kokius atskiruosius skundus jis yra gavęs vadinamojo Vijūnėlės dvaro byloje. Kai sulaukė tokio klausimo, A.Verikas dar net nebuvo spėjęs susipažinti su byla, kurią anksčiau nagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas.
Tuomet V.Stankevičius paaiškinęs, kad nuo šios bylos nusišalino teisėjas Henrichas Jaglinskis.
Tai dar labiau nustebinę A.Veriką, nes H.Jaglinskio nusišalinimo motyvas buvo pažintis su vienu advokatu.
„Dėl pažinčių su advokatu teisėjai paprastai nenusišalina“, – paaiškinęs teisėjas.
Apie pasiūlymą nepranešė
Po kurio laiko A.Verikas iš V.Stankevičiaus išgirdęs, kad yra žmonių, kurie norėtų ar galėtų sumokėti už palankų sprendimą, bet jų neįvardijo.
„Viena šalis yra prokuratūra, kita – pilietis, todėl buvo aišku, kad ne prokuratūra nori sumokėti“, – Kauno apygardos teisme svarstė A.Verikas. Teisėjas kolegai atsakęs, kad pinigai jo visai nedomina ir spręs bylą taip, kaip turi būti.
Šio pokalbio dieną A.Verikas paskelbė ir sprendimą – atmesti skundus ir griauti Druskininkuose esantį pastatą.
A.Verikas teigė, kad jam kilę minčių apie tokį kolegos pasiūlymą pranešti teismo pirmininkui ar STT, bet to jis nepadarė: „Aš nei pažadėjau, nei paėmiau, nei ką nors padariau. Ką turėjau pranešti, kas įvyko?“
Net nepakėlė akių
Pinigų kolegai siūlęs V.Stankevičius iš darbo teisme išėjo vos tik teisėsaugai pradėjus tyrimą. Nuo baudžiamosios atsakomybės jis atleistas pagal laidavimą.
V.Stankevičius pasakojo, kad pasiūlyti 5 tūkst. eurų A.Verikui jo atkakliai prašęs teisėjas H.Jaglinskis.
Didelės vertės kyšio paėmimu kaltinamas H.Jaglinskis atsidūrė teisiamųjų suole. Kol kolegos kalbėjo apie jį, į Kauno apygardos teismo salės sieną nusisukęs buvęs teisėjas nė karto nepakėlė galvos ir visą laiką kažką rašė.
Kalbėjo tik apie šovinius
Viliumas Malinauskas. Druskininkų mero R.Malinausko tėvas
„Ž.Povilonio tikrai nesu prašęs pirkti jokio namo, o apie vadinamąjį Vijūnėlės dvarą su juo nesu kalbėjęs nė vienu žodžiu. Net sūnus man apie jį nėra pasakojęs. Viskas, apie ką esu kalbėjęs su Ž.Poviloniu, – ginklai, šoviniai ir medžioklė.
Gal prieš dešimt metų jis buvo atvažiavęs pas mane su verslininku T.Barščiu, tuomet kaip tik medžiojau šernus. Pastarąjį kartą Ž.Povilonį mačiau prieš keletą metų, kai buvau užėjęs į jo parduotuvę pirkti šovinių.“