„Esu grįžęs iš Norvegijos, ir sausio 6 dieną deklaravau savo gyvenamąją vietą Vilniuje. Šiandien atvykau balsuoti į savo rinkimų apylinkę ir gavau tokią informaciją: kadangi esu deklaravęs savo gyvenamąją vietą vėliau nei sausio 4 dieną – tai yra, daugiau nei 60 dienų prieš rinkimus, todėl netenku teisės balsuoti.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) vadovaujasi savo kažkokiais įstatais, o ne Konstitucija, ne žmogaus teise balsuoti. Man tiesiog neleido balsuoti“, – portalui lrytas.lt pasakojo Žygimantas.
Vilnietis dėl teisės išreikšti savo valią rinkimuose dar bandė pakovoti – kartu su apylinkėje dirbančiais rinkimų komisijos nariais skambino į VRK, bandė paaiškinti savo situaciją.
„Jokių išimčių. Niekam neįdomu, jie vadovaujasi konkrečiai tomis rinkimų taisyklėmis“, – apmaudo neslėpė vilnietis.
Laikotarpis – sutrumpintas
VRK atstovė Indrė Ramanavičienė portalui lrytas.lt nurodė, kad savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose balsuoti už savivaldybių tarybas ir merus teisę turi tik nuolatiniai savivaldybės gyventojai, savo gyvenamąją vietą konkrečioje savivaldybėje deklaravę ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų.
„2023 m. sausio 4 d. buvo diena, kai iki savivaldybių tarybų ir merų rinkimų buvo likę 60 dienų. Todėl gyventojai, kurie pakeitė gyvenamąją vietą persikraustydami iš vienos savivaldybės į kitą po sausio 4-osios, šiuose rinkimuose balsuoti gali toje savivaldybėje, kurioje buvo deklaruoti iki tol“, – nurodė I.Ramanavičienė.
Rinkėjų sąrašus VRK sudaro remdamasi elektroniniais Lietuvos gyventojų registro duomenimis. Jei rinkėjas pakeičia deklaruotą gyvenamąją vietą, VRK automatiškai apie tai duomenis gauna iš Registrų centro.
„60 dienų terminas yra nustatytas Rinkimų kodekse, kuris įsigaliojo 2022 m. rugsėjo 1 d. Iki tol šis terminas buvo 90 dienų, tačiau po Rinkimų kodekso įsigaliojimo buvo trečdaliu sutrumpintas.
Nuolatinės gyvenamosios vietos deklaravimo terminas yra reikalingas siekiant užkardyti galimą dirbtinį rinkėjų persideklaravimą į konkrečias savivaldybes prieš pat rinkimus su tikslu padaryti įtaką rinkimų rezultatams“, – paaiškino VRK atstovė.
Pastebėjo pažeidimų
Nepriklausoma rinkimų stebėjimo organizacija „Baltosios pirštinės“ pranešė iki 15 valandos gavę informacijos apie 225 galimus rinkimų pažeidimus: 134 atvejus fiksavo nepriklausomi stebėtojai, o 91 pranešimas gautas iš gyventojų.
„Didžiąją gyventojų atsiųstų pranešimų dalį sudaro pranešimai apie galimus politinės reklamos skelbimo pažeidimus rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu, tuo metu stebėtojų pranešimuose dominuoja pranešimai apie netinkamą rinkimų apylinkių komisijų darbą, kai kuriais atvejais – nereagavimą į pagrįstas stebėtojų pastabas komisijai ir partijų deleguotiems stebėtojams“, – teigiama „Baltųjų pirštinių“ pranešime.
Stebėtojų teigimu, maždaug trečdalyje apylinkių, kuriose fiksuoti galimi pažeidimai – neteisingai plombuotos balsadėžės.
Daug pranešimų gaunama ir apie galimus duomenų apsaugos pažeidimus, kai apylinkių komisijų nariai garsiai skaito rinkėjų kontaktinius duomenis arba nenaudoja juodų lakštų, skirtų uždengti kitų rinkėjų asmens duomenis, atėjusiam balsuoti asmeniui pasirašant rinkėjų sąraše.
Susidūrusios su didesniu rinkėjų srautu, kai kurių apylinkių komisijos nespėja kontroliuoti, jog į balsavimo kabinas rinkėjai eitų po vieną.
„Dėl to „Baltosios pirštinės“ mato didėjančią riziką, kad ne tik gali būti neužtikrinamas balsavimo slaptumas, bet ir rinkėjo laisvo apsisprendimo teisė“, – teigia rinkimų stebėtojai.
Stebi aktyvumą
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, sekmadienį vykstančiuose savivaldos ir merų rinkimuose iki 15 val. balsavo 27,88 proc. rinkėjų.
Iki rinkimų dienos valią pareiškė 9,41 proc. (224,4 tūkst.) rinkėjų, tad iš viso savivaldos ir merų rinkimuose, 15 val. duomenimis, jau dalyvavo 37,29 proc. rinkėjų.
Aktyviausi rinkėjai – Pagėgių (34,78 proc.), Birštono (30,76 proc.) ir Šilalės rajono (30,26 proc.) savivaldybėse. Pasyviausi – Neringos (17,27 proc.), Panevėžio rajono (19,70 proc.) ir Klaipėdos rajono (19,61 proc.) rinkėjai. Vilniuje balsavo 23,01 proc. rinkėjų, Kaune – 26,95 procento.
Balsavimas rinkimų apylinkėse vyksta nuo 7.00 iki 20.00 valandos. Rinkėjų sąraše yra 2 milijonai 386 tūkstančiai 316 šalies gyventojų.
