„Rezultatus vertiname gerai. Dėkojame rinkėjams, kurie pasitikėjo mūsų politine jėga, mūsų kandidatais“, – kalbėjo R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Vilniaus mieste konservatorių kandidatas Valdas Benkunskas, preliminariais duomenimis, surinko 31,06 proc. Jis antrajame rinkimų ture susirinks su partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatu Artūru Zuoku, surinkusiu 21,67 proc. balsų.
Konservatoriai taip pat pasidžiaugė, kad jų iškeltas kandidatas Klaipėdoje Audrius Petrošius (20,81 proc.) pateko į antrąjį rinkimų turą. Suskaičiavus visus 54-iose Klaipėdos miesto rinkimų apylinkių gyventojų atiduotus balsus, paaiškėjo, kad antrajame ture jis susitiks su Arvydu Vaitkumi (24 proc.).
„Labiausiai turbūt įkvepia rezultatai Vilniuje ir Klaipėdoje. Tai tikrai yra istoriniai rezultatai, kalbant ir apie tarybos narių skaičių – Vilniuje 19 mandatų tai tikrai yra top rezultatas mūsų politinei bendruomenei“, – įsitikinusi R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Ji teigė neabejojusi, kad V.Benkunskas pateks į antrąjį rinkimų turą Vilniaus mieste. Jame politikė tikisi įnirtingos dvikovos.
Savo ruožtu į antrąjį rinkimų turą Klaipėdos mieste patekęs A.Petrošius tvirtino, kad rinkėjams kitame etape teks rinktis tarp jo ir „uosto oligarchų projekto“.
„Mes turėsime rinktis tarp to, ar bus renkamasis uosto oligarchų projektas, kada žmogus galimai atstovauja tam tikroms verslo grupėms ir vargiai gali priimti savarankiškus sprendimus, ar vis dėlto bus renkamasis kandidatas, kuris girdi visuomenę, girdi bendruomenes, girdi žmones ir yra pasiruošęs atstovauti jiems nuoširdžiai kelyje į naują Klaipėdos amžių“, – sakė jis.
Mato, kur turėtų pasitempti
TS-LKD centrinio rinkimų štabo vadovas Andrius Vyšniauskas partijos pasirodymą vadino „stabiliu“. Anot jo, įprastai konservatoriai turi apie 11 merų, panašaus rezultato tikimasi ir šiemet. Tiesa, partija mato, ir kur turėtų pasitempti.
„Be abejo, yra savivaldybių, kur rezultatai yra šiek tiek prastesni. Tarkime, Jonavoje rezultatas tikrai nėra įkvepiantis, galbūt tikėjomės geresnio rezultato Skuode, Plungėje... Yra tų savivaldybių, bet, matomai, reikia sėsti, analizuoti, kuriose savivaldybėse mes pasirodėme geriau, kas suveikė ten.
Dažniausiai suveikia atsinaujinimas, jauni kandidatai. Ir taip pat reikia žiūrėti, kas nesuveikė kitose savivaldybėse“, – pastebėjo A.Vyšniauskas.
Paklaustas, kaip vertina partijos pasirodymą Kaune, jis ragino nelyginti TS-LKD rezultatų šiame mieste savivaldos rinkimų metu ir Seimo, nes jie esą būna kitokie.
„Manau, kad, jeigu Matijošaitį iškeltume į nacionalinę politiką, jo rezultatas tikrai būtų prastesnis net ir Kaune“, – aiškino TS-LKD centrinio rinkimų štabo vadovas.
Ar paveikė K.Bartoševičiaus skandalas?
Be kita ko, konservatoriai pripažįsta – naivu būtų sakyti, kad skandalas dėl Kristijono Bartoševičiaus neturėjo įtakos partijos pasiekimams.
„Sunku įvertinti, kai rezultatas yra panašus kaip ir anksčiau. Vilniuje ir Klaipėdoje mes turime balsų augimą. Tokiam įvertinimui reikia gilesnių ir platesnių analizių. Ką mes, be abejo, darysime. Tačiau aš tikrai nesu naivus ir nemanau, kad neturėjo kažkokios įtakos.
Matomai, kažkokia įtaka buvo, bet reikia platesnės ir gilesnės analizės, kad suprastume, kaip ir kas nutiko“, – sakė A.Vyšniauskas.
Savivaldos rinkimuose sėkmė labiausiai šypsojosi Lietuvos socialdemokratų partijai – partija jau laimėjo mero postus 10 savivaldybių. Liberalų sąjūdis užsitikrino keturias merų pozicijas, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai laimėjo mero postus poroje savivaldybių.
Iš 60 savivaldybių, 26-iose antrojo turo nebereikės – ten merai išrinkti pirmajame ture.
Konservatoriai pirmajame rinkimų ture laimėjo du mero postus: Palangos miesto savivaldybėje ir Molėtų rajono savivaldybėje.
Į antrąjį rinkimų turą taip pat pateko 11 konservatorių iškeltų kandidatų.
