Rinkimai – politologų akimis: paaiškino, ką apie Lietuvą sako rezultatai

Vietoj Vilniaus politikų bandytos brukti taurės su nuodais – pergalingi šampano purslai. Juose po savivaldybių tarybų ir merų rinkimų maudėsi ne vienas sostinėje smerktas, bet savų rinkėjų paglostytas politikas.

 Rinkimai parodė, kaip rinkėjai vertina politikus.<br> lrytas.lt koliažas.
 Rinkimai parodė, kaip rinkėjai vertina politikus.<br> lrytas.lt koliažas.
 A.Zuokas patekimą į antrąjį turą pažymėjo bučiniui žmonai.<br> T.Bauro nuotr.
 A.Zuokas patekimą į antrąjį turą pažymėjo bučiniui žmonai.<br> T.Bauro nuotr.
Po teismus tampomas R.Malinauskas vėl įtikinamai laimėjo Druskininkų mero rinkimus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Po teismus tampomas R.Malinauskas vėl įtikinamai laimėjo Druskininkų mero rinkimus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Po Kauno miesto mero rinkimų V.Matijošaitis, kaip ir prieš ketverius metus, vėl pergalingai kėlė šampano taurę.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Po Kauno miesto mero rinkimų V.Matijošaitis, kaip ir prieš ketverius metus, vėl pergalingai kėlė šampano taurę.<br>G.Bitvinsko nuotr.
V.Benkunskas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
V.Benkunskas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
V.Benkunskas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
V.Benkunskas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
V.Benkunskas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
V.Benkunskas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
V.Blinkevičiūtės vadovaujami socialdemokratai per savivaldos rinkimus gavo daugiausia rinkėjų balsų, o Jonavos vadovu perrinktas M.Sinkevičius – vienas iš dešimties šios partijos atstovų, jau pirmajame ture laimėjęs mero postą.<br> V.Skaraičio nuotr.
V.Blinkevičiūtės vadovaujami socialdemokratai per savivaldos rinkimus gavo daugiausia rinkėjų balsų, o Jonavos vadovu perrinktas M.Sinkevičius – vienas iš dešimties šios partijos atstovų, jau pirmajame ture laimėjęs mero postą.<br> V.Skaraičio nuotr.
V.Blinkevičiūtės vadovaujami socialdemokratai per savivaldos rinkimus gavo daugiausia rinkėjų balsų, o Jonavos vadovu perrinktas M.Sinkevičius – vienas iš dešimties šios partijos atstovų, jau pirmajame ture laimėjęs mero postą.<br> V.Skaraičio nuotr.
V.Blinkevičiūtės vadovaujami socialdemokratai per savivaldos rinkimus gavo daugiausia rinkėjų balsų, o Jonavos vadovu perrinktas M.Sinkevičius – vienas iš dešimties šios partijos atstovų, jau pirmajame ture laimėjęs mero postą.<br> V.Skaraičio nuotr.
 A.Zuokas patekimą į antrąjį turą pažymėjo bučiniui žmonai.<br> T.Bauro nuotr.
 A.Zuokas patekimą į antrąjį turą pažymėjo bučiniui žmonai.<br> T.Bauro nuotr.
 A.Zuokas patekimą į antrąjį turą pažymėjo bučiniui žmonai.<br> T.Bauro nuotr.
 A.Zuokas patekimą į antrąjį turą pažymėjo bučiniui žmonai.<br> T.Bauro nuotr.
 A.Zuokas patekimą į antrąjį turą pažymėjo bučiniui žmonai.<br> T.Bauro nuotr.
 A.Zuokas patekimą į antrąjį turą pažymėjo bučiniui žmonai.<br> T.Bauro nuotr.
Po Kauno miesto mero rinkimų V.Matijošaitis, kaip ir prieš ketverius metus, vėl pergalingai kėlė šampano taurę.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Po Kauno miesto mero rinkimų V.Matijošaitis, kaip ir prieš ketverius metus, vėl pergalingai kėlė šampano taurę.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Po Kauno miesto mero rinkimų V.Matijošaitis, kaip ir prieš ketverius metus, vėl pergalingai kėlė šampano taurę.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Po Kauno miesto mero rinkimų V.Matijošaitis, kaip ir prieš ketverius metus, vėl pergalingai kėlė šampano taurę.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Po Kauno miesto mero rinkimų V.Matijošaitis, kaip ir prieš ketverius metus, vėl pergalingai kėlė šampano taurę.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Po Kauno miesto mero rinkimų V.Matijošaitis, kaip ir prieš ketverius metus, vėl pergalingai kėlė šampano taurę.<br>G.Bitvinsko nuotr.
V.Blinkevičiūtės vadovaujami socialdemokratai per savivaldos rinkimus gavo daugiausia rinkėjų balsų, o Jonavos vadovu perrinktas M.Sinkevičius – vienas iš dešimties šios partijos atstovų, jau pirmajame ture laimėjęs mero postą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
V.Blinkevičiūtės vadovaujami socialdemokratai per savivaldos rinkimus gavo daugiausia rinkėjų balsų, o Jonavos vadovu perrinktas M.Sinkevičius – vienas iš dešimties šios partijos atstovų, jau pirmajame ture laimėjęs mero postą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (16)

Lrytas.lt

Mar 7, 2023, 1:34 PM, atnaujinta Mar 7, 2023, 3:56 PM

Kodėl iš Vilniaus bokštų kai kuriems merų postų siekusiems politikams garsiai reikšta kritika ir šiuose rinkimuose skriejo pro šalį nepasiekdama rinkėjų?

Toks klausimas vėl skamba stebint rinkimų rezultatus Kaune, Panevėžyje, Širvintose ar Druskininkuose, kur nacionaliniu lygiu kritikuojami merai varžovus nušlavė jau per pirmąjį turą.

Bene įspūdingiausiai į dar vieną kadenciją žengė Širvintų merė Živilė Pinskuvienė.

Negausų konkurentų būrį Regionų partijos atstovė nupūtė tarsi cunamis, taip suteikdama vilčių partijai vadovaujančiam savo sutuoktiniui Jonui Pinskui pasvajoti ir apie pirmojo šalies pono vaidmenį.

Toli už nugaros konkurentus paliko ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Iš Vilniaus atsiųsti varžovai su Dievu lygintam verslininkui nesugebėjo net kiek rimčiau įkąsti. Ko gero, visi jie pralaimėjimą sau tyliai pripažino V.Matijošaičiui dar net nespėjus atkimšti šampano, kuris Kaune sekmadienio naktį liejosi per kraštus.

Iš viso šampano purslai sekmadienį turėjo trykšti 26 savivaldybėse, kur kovos dėl merų postų rezultatai paaiškėjo jau po pirmojo turo. Daugelyje jų laimėjo dabartiniai merai.

Nepavyko įkišti snapo

Ar tokie įspūdingi rezultatai reiškia, kad veikiantiems miestų ir rajonų merams pavyko ne tik trinkelėmis iškloti miestų šaligatvius, bet ir ilgam save įbetonuoti užimamuose postuose?

Politinės komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas mano, kad įspūdingi merų pareigas einančių asmenų pasiekimai greičiausiai rodo, jog rinkėjams svarbu ne tik politikų rinkimų kalbos.

Anot specialisto, norėdamas būti išrinktas privalai būti aktyvus, dominuoti ilgą laiką: „V.Matijošaičio ir kitų jau per pirmąjį turą išrinktų kandidatų pavyzdžiai rodo, kad kitiems buvo sunku ir snapą įkišti į vykusį rinkimų vajų.“

M.Lapinsko teigimu, Vilniuje sėdintys rinkimų stebėtojai vėl nesugebėjo išlukštenti V.Matijošaičio fenomeno Kaune, o tai esą galbūt rodo tam tikrą rimtos analizės seklumą.

Ne vienam politinių procesų ekspertui žada atėmė ir Panevėžio rajono mero Ryčio Mykolo Račkausko fenomenas.

Teisėsaugos talžomas vietos politikas vėl be didesnio pasipriešinimo sudorojo savo varžovus.

Gali giliai įleisti šaknis

M.Lapinskas taip pat svarstė, kad jei kandidatai surenka šiek tiek daugiau kaip pusę balsų ir rinkimus laimi jau per pirmąjį turą, tai dar nieko blogo nereiškia.

Anot politinės komunikacijos specialisto, sunerimti galbūt reikėtų tuomet, kai kandidatai į savo kraitį susižeria 70 ir daugiau procentų balsų: „Pirmu atveju ryškesnė pergalė gali reikšti, kad meras tiesiog gerai dirbo ar sugebėjo padaryti gerą rinkimų kampaniją.

Kitu atveju jau gal yra tam tikra anomalija ir imi dvejoti, ar viskas čia švaru ir teisinga.“

Jis taip pat nuogąstavo, kad jei merai ir savivaldybės įgaus dar daugiau finansinio savarankiškumo, vietos politikams bus gerokai lengviau giliai įleisti šaknis.

M.Lapinskas svarstė, kad pastaruoju metu savivaldai pinigų nestigo, todėl kartu atsirado ir daugiau galimybių dar labiau įsitvirtinti kai kuriems merams: „Protingai laike susidėliojęs kokius nors už europinius pinigus finansuojamus projektus gali ilgam save „įbetonuoti“ mero poste.

Tik, aišku, reikia turėti fantazijos, kur tuos pinigus panaudoti.“

Nurašys, kai nusibos

Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas atkreipė dėmesį, kad V.Matijošaitis – ne vienintelis politikas, kurio veiklą Vilniaus politikai ir rinkėjai vertina skirtingai.

Anot politikos žinovo, taip galbūt yra todėl, kad esantys Vilniuje nemato arba nenori matyti tam tikrų pokyčių, kurių Kaune atsirado: „Man teko bendrauti su viena dabar Kaune gyvenančia buvusia vilniete. Ji tikino, kad esą kad ir ką kalbėtų kiti, kauniečiai mero veiklą pajuto ir tai paaiškina tokius rinkimų rezultatus.“

Tačiau, be V.Matijošaičio mokėjimo ūkiškai tvarkytis, anot politologo, yra vertybiniai dalykai ir esą reikėtų pripažinti, kad šiuo atveju jie buvo nustumti į antrąjį planą.

Kita vertus, pasak V.Dumbliausko, yra atvejų, kai ilgamečiai politiniai veikėjai rinkėjams jau ima atsibosti. Kaip pavyzdį jis pateikė nuo neatmenamų laikų Alytaus rajonui vadovaujantį konservatorių Algirdą Vrubliauską.

Šis politikas pateko į antrąjį rinkimų turą, bet dėl mero kėdės jam dar teks susigrumti su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidate Rasa Vitkauskiene.

„Mero poste A.Vrubliauskas laikosi gal net ilgiau nei Vladimiras Putinas, bet panašu, kad ir šiuo atveju norisi permainų. Gal ateis laikas, kai nusibos ir kiti ilgamečiai merai“, – svarstė V.Dumbliauskas.

Todėl, politologo nuomone, būtina riboti merų kadencijas: „Tai ne mūsų sugalvotas dalykas ir, matyt, jis pasiteisina. Kita vertus, negali sakyti, kad Lietuvoje rinkimai vyktų nedemokratiškai.“

Sukėlė priešingą efektą

Šalyje vykstančių rinkimų skaidrumui priekaištų neturi ir politologas Kęstutis Girnius. Jis taip pat mano, kad dažnu atveju rinkėjų simpatijas vienam ar kitam kandidatui lemia ne Vilniuje užduotas tonas.

„Jei Kauno rinkėjai mano, kad V.Matijošaitis pakankamai gerai rūpinasi miestu, nei Andriaus Tapino pareiškimai, nei priekaištai dėl vis dar turimo verslo Rusijoje jų nuomonės nepakeis.

O nuolatinis spaudimas iš išorės gali suveikti netgi priešingai. Gali būti, kad įvairūs pamokslai netgi mobilizuoja šio politiko rinkėjus“, – svarstė K.Girnius.

Anot politologo, pagal kritikos, kuri skambėjo dabartinio Kauno mero adresu, gausą jis turėjo surinkti gerokai mažiau balsų: „Bet matant tokį jo palaikymą akivaizdu, kad žmonės yra patenkinti, kaip V.Matijošaitis tvarko Kauną. Tiesą sakant, nesuprantu, kaip žmonėms pavyksta atskirti tuos klausimus, kurie svarbūs nacionalinėje politikoje ir vietos mastu, bet taip jau yra.“

K.Girnius taip pat nemano, jog reikėtų bijoti ryškėjančios tendencijos, kad nemažai dabartinių šalies merų jau pirmajame rinkimų ture užsitikrino pergalę: „Nėra blogas ženklas, kad politikas populiarus ir mėgstamas.“

Rinkėjai atsuko nugarą

Tiesa, pasak K.Girniaus, nebūtinai visiems merams pavyksta išsilaikyti aukštumoje, ir tai akivaizdžiai parodė Vytauto Grubliausko pavyzdys.

Dvi kadencijas iš eilės tiesioginiuose merų rinkimuose dominavęs šis politikas susigundė į tą pačią upę bristi dar kartą, tačiau patyrė fiasko.

Už anksčiau buvusį populiarų uostamiesčio politiką sekmadienį vykusiuose rinkimuose balsavo tik kiek daugiau nei 7,5 proc. rinkėjų ir jis kandidatų rikiuotėje atsidūrė penktas.

Pernai buvęs liberalų atstovas garsiai kalbėjo, kad gali nesiekti dar vienos kadencijos, tačiau prasidėjus rinkimų vajui puolė į socialdemokratų glėbį.

Šie V.Grubliausko manevrai rinkėjams aiškiai nepatiko ir jie jį nubaudė pasirinkę kitus kandidatus – dabartinį merą aplenkė ne tik į antrąjį turą iškopęs su politiniu komitetu į rinkimus ėjęs Arvydas Vaitkus ir konservatorius Audrius Petrošius, bet ir Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis ir valstietė Ligita Girskienė.

M.Lapinską nustebino būtent geras R.Žemaitaičio pasirodymas šiuose rinkimuose, kurį įvertino su šypsena: „Vis dėlto jo ėjimas į populiarias televizijos gyvenimo būdo laidas sukūrė vertę.“

Vilniuje dar liko intriga

Kol kas politologai nedrįsta prognozuoti ne tik kaip baigsis A.Vaitkaus ir A.Petrošiaus dvikova uostamiestyje. Migloje kol kas skendi ir Vilniaus mero kėdė.

Kaip ir buvo daugiau ar mažiau prognozuota, iš buvusių šešiolikos kandidatų kautis dėl sostinės mero posto liko konservatorius Valdas Benkunskas ir jau tris kartus šioje kėdėje sėdėjęs Artūras Zuokas.

Į antrąjį turą iškopusius varžovus skiria beveik 10 proc. Konservatoriai iškovojo ir beveik dvigubai daugiau mandatų į Vilniaus miesto tarybą. Tai leidžia jiems formuoti valdančiąją daugumą.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai savivaldybės tarybos rinkimuose susižėrė 19 mandatų, o A.Zuoko atstovaujama partija „Laisvė ir teisingumas“ – devynis.

Beje, už sostinės vicemerą V.Benkunską Vilniuje balsavo daugiau rinkėjų nei už konservatorių sąrašą.

Kokį masalą padėtų?

Ar A.Zuokas dar turi galimybių pasivyti konservatorių kandidatą, ar antrasis rinkimų turas buvusiam merui tapo neįveikiama uola, į kurią jis neįkopia jau kelerius rinkimus?

Prastesnis jo pasirodymas, nei buvo prognozuojama pagal visuomenės nuomonės apklausas, nustebino M.Lapinską: „Pasirodo, A.Zuoko toksiškumas buvo toks didelis, kad nemaža dalis rinkėjų verčiau rinkosi lenkų kandidatą ar V.Benkunską, bet ne jį.“

Nepaisant to, anot komunikacijos specialisto, Vilniuje laukia rimta kova: „Pagrindinė intriga dabar yra su kokiomis žiniomis ir žinutėmis išeis kandidatai į antrąjį turą. Ir vienas, ir kitas dabar turės bendrauti ne visai su sava auditorija, o pergalė priklausys nuo to, kuriam iš jų pavyks persivilioti kitų buvusių kandidatų balsus ir kiek jie bus aktyvūs, taip pat kiek sugebės atsivesti savo šalininkų.“

Pasak M.Lapinsko, daugiau rinkėjų simpatijų turi jau galimybe laimėti patikėjęs V.Benkunskas, bet A.Zuoko galimybių išsiveržti į priekį jis vis dar nenurašo: „Pastarasis turi pasiūlyti ką nors, kas atrodys patrauklu ir savo kandidato neturinčiam lenkų rinkėjui. Kol kas nežinau, ar jis tokį masalą turi, todėl kampanija bus įdomi.“

Dar gali pasispardyti

V.Dumbliauskas taip pat pripažino, kad vis dar sunku prognozuoti, kaip antrajame ture Vilniuje balsuos Tomo Vytauto Raskevičiaus ar Mykolo Majausko rėmėjai.

Nors politologas prisiminė anksčiau vykusią prezidento rinkimų kampaniją, kai Rolandui Paksui per antrąjį turą pavyko pasiekti lūžį ir įveikti Valdą Adamkų, jis abejojo, ar panašus scenarijus įmanomas šiuose mero rinkimuose.

„Nežinau, ką rankovėje dar turi A.Zuokas. Vis dėlto manyčiau, kad vilniečiai pavargo nuo šio politiko ir tai atspindi pirmojo turo rezultatai. Kita vertus, jis – ryški asmenybė ir iš jo galima laukti visko. Jis daug ryškesnis už V.Benkunską, kuris labiau biurokratas nei politikas“, – kalbėjo V.Dumbliauskas.

Signalai – prieštaringi

Savivaldos rinkimai laikomi ir įžanga į būsimus Seimo, Europos Parlamento ir prezidento rinkimus. Kokius signalus sekmadienį išreikštas rinkėjų pasirinkimas siunčia politinėms partijoms?

Anot K.Girniaus, savivaldos rinkimų rezultatai turėtų priversti sunerimti Sauliaus Skvernelio vadovaujamą politikos naujokę Demokratų sąjungą: „Jos pasiekimai mane nustebino. Tokių prastų rezultatų skelbtos apklausos jiems nežadėjo ir net sunku paaiškinti, kodėl toks skirtumas.“

Politologo teigimu, S.Skverneliui ir jo komandai puikiai pavyksta talžyti konservatorius dėl Vilniuje priimamų ar nepriimamų sprendimų, bet tai neturi atgarsio savivaldybių rinkimuose, nes čia esąs visai kitas pasaulis.

Vis dėlto K.Girnius nemano, kad reitingų viršūnėse prieš kurį laiką įsitvirtinusi politikos naujokė staiga bus pribaigta: „Nemanau, kad tai, kas vyko sekmadienį, būtinai pasikartos ir po pusantrų metų, tačiau S.Skvernelis jau turi labai rimtai susirūpinti, ypač dėl didžiųjų miestų, kuriuose žmonės apie juos visai negalvoja.“

Jam pritarė ir M.Lapinskas, kurio manymu, S.Skvernelio vadovaujama partija susiduria su identiteto problema: „Vargu ar šios partijos rinkėjai galėtų paaiškinti savo pasirinkimą.“

Tuo metu Ramūno Karbauskio vadeliojamiems valstiečiams, anot M.Lapinsko, praėję rinkimai yra gana sėkmingi: „Radikalizmas jiems išėjo į naudą. Kai kur R.Karbauskis galbūt ir perspaudžia, pavyzdžiui, Kauno rajone iškeldamas Artūro Orlausko kandidatūrą, bet kartais tai pasiteisina.“

Surado ir naujų nišų

Aiškų pavojaus signalą rinkėjai pasiuntė ir valdančiajai Laisvės partijai, kuri savo turėtus rinkėjus išbarstė ne tik Vilniuje. Bet K.Girnius mano, kad ir šią partiją dar per anksti laidoti.

Anot politologo, rinkimų rezultatai parodė, kad Laisvės partija ir jos kandidatas į Vilniaus merus T.V.Raskevičius turi nišą ne tik sostinėje: „Manau, kad ji gali surinkti pakankamai daug jaunų žmonių balsų ir kituose miestuose ir peržengti rinkimų barjerą nacionaliniuose rinkimuose. Ji skiriasi nuo kitų partijų, kurios labai mėgsta viską drausti.“

Bet M.Lapinskas Laisvės partijos pasirodymą rinkimuose palygino su vaikų darželiu: „Toks įspūdis, kad ši partija įstrigo 2019 metais ir kartoja tą patį. Jie nepasinaudojo savo turimu įdirbiu Vilniuje, be to, jiems aiškiai trūksta naujų lyderių ir vadybinių gebėjimų. Viena save eksponuoti socialiniuose tinkluose, kas kita – rimtas šeiminis suaugusio žmogaus gyvenimas, kur esi priverstas daryti ir tam tikrus kompromisus.“

Kompromisų, anot komunikacijos specialisto, jau išmoko ieškoti Liberalų sąjūdis, bet jis aiškiai krypsta labiau į kairę ir kaimus: „Liberalai atrodo kaip smulkiųjų buržua partija, kuriems reikia mažų mokesčių dėl to, kad jie jų apskritai nenori mokėti. Jie užsiima savo versliukais ir jiems nei šilta, nei šalta.“

Prognozuoja posūkį į kairę

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis prieš savivaldos rinkimus atviravo, kad jam gali tekti prisiimti atsakomybę, jeigu jo vadovaujamai partijai jie nesusiklostytų.

Tačiau K.Girnius mano, kad dešinieji dėl pasiektų rezultatų neturėtų verkšlenti: „Jie konservatoriams yra gana geri. Maniau, kad dėl bendro ekonomikos nuosmukio gali būti ir blogiau. Tačiau tai, kad Vilniuje M.Majauskas daugiau kaip 10 proc. balsų surinko tik dėl to, kad jis nėra konservatorius, rodo, jog pastarųjų situacija yra itin trapi.“

Anot K.Girniaus, didžiausia konservatorių problema – aiškus dalies rinkėjų priešiškumas jiems. Tuo metu kairiosios politinės jėgos, atrodo, įgauna naują kvėpavimą.

„Savivaldos rinkimai ypač palankūs socialdemokratams, kurie po Seimo rinkimų su kitomis centro kairės partijomis gali stoti prie valdžios vairo.

Paprastai konservatoriai valdo tik vieną kadenciją, o dvi praleidžia tremtyje, ir aš manau, kad ši tradicija nepasikeis. Klausimas tik toks, kuri iš kairiųjų partijų bus ta, kuri galės siūlyti premjerą“, – kalbėjo K.Girnius.

Bet M.Lapinskas mano, kad socialdemokratų pergalė savivaldoje gali būti apgaulinga: „Jie dabar laimi daug mandatų tų vadinamųjų geležinių merų sąskaita. Bet ar tai konvertuosis į balsus Seimo rinkimuose, dar nežinia.“

Politinės komunikacijos ekspertas taip pat sutiko, kad konservatoriai savivaldos rinkimuose irgi nukraujavo mažiau, nei galbūt buvo prognozuojama. Todėl esą per anksti nurašyti konservatorius ir tikėtis, kad išsipildys visos tos blogybės, kurios slinko virš jų.

Vilniaus miestas. V.Benkunskas (TS-LKD) 30,79; A.Zuokas (LT) 21,40. (M.Majauskas (IP) 10,65; T.V.Raskevičius (LP) 9,91; W.Tomaszewskis (LLRA) 8,51; V.Sinica (NS) 3,74; R.Budbergytė (LSDP) 2,51; L.Savickas (DSVL) 2,02; E.Radvilė (LS) 1,84; V.Tutkus (LRP) 1,81; I.Kačinskaitė-Urbonienė (DP) 1,42; S.Jakeliūnas (LVŽS) 1,33; P.Gražulis (TTSCT) 1,05; A.Gedvilas (IP) 0,98; R.Lapinskas (LŽP) 0,74; R.Girinskas (PJL) 0,20.)

Santrumpos. LLRA – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, PJL – partija „Jaunoji Lietuva“, LŽP – Lietuvos žaliųjų partija, LSDP – Lietuvos socialdemokratų partija, DSVL – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, DP – Darbo partija, TS-LKD – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, LRP – Lietuvos regionų partija, LS – Liberalų sąjūdis, LVŽS – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, LP – Laisvės partija, TTSCT – Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), NS – Nacionalinis susivienijimas, LT – „Laisvė ir teisingumas“, PK – politinis komitetas.

Tarybose – daugiausia socialdemokratų

Miestų ir rajonų savivaldybių tarybose daugiausia mandatų atiteko Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP), už kurios iškeltus kandidatus balsavo 17,45 proc. rinkėjų.

Išankstiniais duomenimis, LSDP rinkimuose iškovojo 358 mandatus ir turės atstovus visose 60 savivaldybių tarybų. 16 savivaldybių LSDP kandidatų sąrašas surinko daugiausia balsų.

Antroje vietoje liko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai, surinkę 16,20 proc. rinkėjų balsų. Vien Vilniaus miesto taryboje konservatoriai turės 19 mandatų.

Už politinių komitetų iškeltus kandidatus balsavo 13,84 proc. rinkėjų. Druskininkuose komitetui „Už Druskininkus“ atiteko 17 iš 25 mandatų, Kaune „Vieningas Kaunas“ iškovojo 26 iš 41 mandato.

Kitų partijų rezultatai (proc.): Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 9,20; Liberalų sąjūdis – 6,95; Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 6,67; Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 5,33; partija „Laisvė ir teisingumas“ – 5,20; Darbo partija – 3,67; Laisvės partija – 3,55; Lietuvos regionų partija – 2,48; Lietuvos žaliųjų partija – 1,66; Nacionalinis susivienijimas – 1,12; Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) – 0,92; Centro dešinės koalicija (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Laisvės partija) – 0,65; Krikščionių sąjunga – 0,52; koalicija „Stipri šeima – stiprus Kaunas“ – 0,26; koalicija „Geriausias pasirinkimas“ – 0,18; „Visaginiečių koalicija“ – 0,13; partija „Jaunoji Lietuva“ – 0,13; koalicija „Už laisvę augti“ – 0,10; Žemaičių partija – 0,06.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: Lietuva siekia pagaminti visą reikiamą elektrą