Penktadienį Seime užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žurnalistams tvirtino, kad Vilnius privalo laikytis prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašyto komunikato. Visgi, pasak ministro, jeigu Vokietija nesilaikys dvišalio susitarimo, Lietuva galėtų ieškoti „tokių partnerių, kurie Lietuvoje galėtų būti su brigada“.
D. Šakalienės teigimu, vertint Vokietijos ir Lietuvos indėlį ir įsipareigojimų vykdymus, tokie šalies diplomatijos vadovo pareiškimai „sabotuoja vokiečių paramą“ Lietuvai.
„Na, tai jau peržengia ribas. Netgi konservatorių. Kyla nepatogus klausimas – ar ponas Landsbergis tikslingai sabotuoja vokiečių brigados dislokavimo procesą“, – penktadienį savo „Facebook“ paskyroje rašė politikė.
„Konservatorių lyderis dėl nesuvokiamų priežasčių (alergija kairiesiems?) sabotuoja vokiečių paramą mums. Tai jei ponas Landsbergis geriausiai iš visų Baltijos šalių važiuojantį pajėgų stiprinimo brigados dydžio vienetu procesą savo sabotažu sunaikins – tuomet nebereikia dengtis Lietuvos interesų gynimu“, – nurodė politikė.
Politikė pažymėjo, kad pastarąjį G. Landsbergio pareiškimą aptarė su Vokietijos kolegomis. Anot D. Šakalienės, tokie ministro svarstymai „pramušė“ net ramiausius Berlyno politikus, kurie patikino – politiko svarstymai apie Vokietijos atsitraukimą yra netiesa.
„Pasikalbėjau su vokiečiais apie šį konservatorių viražą apie tariamą vokiečių atsitraukimą. Tai net ramius mandagius vokiečius pramušė. Žodis nustebę per švelnus“, – pažymėjo D. Šakalienė.
Socialdemokratė teigia, kad Berlynas įvykdė visus įsipareigojimus – priskyrė konkrečią tankų divizijos brigadą, atsiuntė priešakinį vadovavimo elementą bei vykdo bendras pratybas. Tuo metu Lietuva, pasak jos, gerokai atsilieka, vykdydama esminį savo pažadą – reikiamos infrastruktūros kūrimą.
„Kas padaryta? Infrastruktūra yra projektavimo lygmenyje. Taigi, esame popierių etape“, – rašė parlamentarė.
„Taigi, konservai ne tik taiko dvigubus standartus – patys yra pradiniame taške, iš vokiečių reikalauja būti galutiniame taške – bet dar ir nuolat priekaištauja vokiečiams bei kuria konfliktą lygioje vietoje“, – konstatavo ji.
Be to, D. Šakalienė pripažino, kad ne kartą dvišaliuose pokalbiuose teko aptarti G. Landsbergio „lygioje vietoje kuriamą nepasitikėjimą vokiečiais“. Ji akcentuoja, kad tokia politiko laikysena yra pavojinga – ypač, pažymi socialdemokratė, kai Latvijoje ir Estijoje sąjungininkai nepadidino savo karinio buvimo.
„Tai va tokiomis aplinkybėmis ponas Landsbergis sabotuoja vokiečių brigadą, spjauna jiems į akis ir nori, kad kita didžioji valstybė ateitų ir ką – savanoriškai taptų konservatorių lyderių priekabių objektu?“ – klausė politikė.
ELTA primena, kad antradienį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras B. Pistoriusas kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta Vilniuje vykstančiame NATO viršūnių susitikime. Tokie Vokietijos politiko pareikšimai vėl šalyje sukėlė diskusijas dėl brigados dislokavimo. Pirmiausiai keliant klausimą, ar Lietuvos saugumo interesus atitinka Vokietijos sprendimas nedislokuoti viso karinio dalinio.
G. Nausėda: jokios dramos aš čia nematau
Situaciją ketvirtadienį pakomentavo prezidentas Gitanas Nausėda. Jis tvirtino nelinkęs sureikšminti ar dramatizuoti B. Pistoriuso pamąstymų.
„Jokios dramos aš čia nematau. Tiesiog turime visi toliau sutelktai dirbti“, – aiškino jis.
Klausiamas, apie B. Pistoriuso pamąstymus ir požiūrį į Berlyno bei Vilniaus lyderių komunikatą, G. Nausėda teigė, kad vertinti Vokietijos gynybos ministro laikyseną kaip dvišalio susitarimo ignoravimą yra pernelyg radikalu. Tai pat jis akcentavo, kad susitarimas dėl brigados nėra konkrečiai apibrėžtas laike, tad, pasak jo, šalys privalo tęsti ir glaudinti dvišalį bendradarbiavimą šiuo klausimu.
„Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytas susitarimas, komunikatas toliau galioja. Visos pusės tai patvirtina. Šiame komunikate yra numatyta ir visiško, šimtaprocentinio brigados dislokavimo galimybė. Tiesiog ji nėra konkretizuota laike. Dėl to, manau, kad būtent šias komunikato nuostatas mes turime užpildyti turiniu, bet tai turi daryti abi valstybės suartėjimo būdu – viena daro savo namų darbus, kita įvertina savo pasirengimą ir, atsižvelgusi į mūsų pasirengimą, priimti atitinkamus sprendimus“, – ketvirtadienį po susitikimo su Seimo valdyba žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Der Spiegel“: neketina dislokuoti nuolatinės karių brigados Lietuvoje
Šią savaitę Lietuvoje lankantis Vokietijos gynybos ministrui Borisui Pistoriusui, vokiečių leidinys „Der Spiegel“ publikavo straipsnį „Vaiduoklių brigada“, kuriame nurodoma, kad Berlynas neketina dislokuoti nuolatinės karių brigados Lietuvoje.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtina, kad vertinant Berlyno poziciją dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje, nereikėtų vadovautis tik skambiomis užsienio apžvalgininkų antraštėmis. Pasak jo, Lietuva ir Vokietija „žingsnis po žingsnio“ juda bendro tikslo link ir siekia užtikrinti, kad šalyje būtų kuo daugiau sąjungininkų pajėgumų.
„Aš manau, kad suprasti (situaciją – ELTA) reikia visada naudojantis savo galva, o ne „Der Spiegel“ antraštėmis. Šiuo atveju, vis dėlto, šis žurnalistas (parašęs straipsnį leidinyje – ELTA) taip pat buvo Lietuvoje. Tas straipsnis buvo parašytas iki vizito, ne po vizito. Po vizito aš jau publikacijos šia tema nemačiau“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė A. Anušauskas.
Politikai nesutaria, kaip reikėtų vertinti Berlyno ir Vilniaus komunikatą
Lietuvoje jau anksčiau kilo politinės diskusijos dėl brigados dislokavimo. Politikai nesutarė, kaip reikėtų vertinti Berlyno ir Vilniaus komunikatą dėl karių perkėlimo. Taip pat diskutuota, ar Lietuvos saugumo interesus atitinka Vokietijos sprendimas nedislokuoti viso karinio dalinio.
Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Šiuo metu šimtai Vokietijos kariuomenės 41-osios mechanizuotos pėstininkų brigados karių kartu su Lietuvos ginkluotosiomis pajėgomis dalyvauja pratybose „Grifono žaibas“ („Griffin Lightning“).
Lietuvoje šiuo metu yra apie 1 450 Vokietijos kareivių. Šalis siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat.
