V. Čmilytės-Nielsen Kovo 11-osios sveikinimo kalboje – linkėjimas „susirikiuoti vertybinius akcentus“: greta vyksta karas prieš laisvę

Šventinėje kovo 11-osios kalboje Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sveikino lietuvius su Nepriklausomybės atkūrimu. Seimo pirmininkė pirmiausia akcentavo tai, kad per 33 metus nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvoje užaugo nauja, okupacijos nepatyrusi, karta, kuriai šiandien, brutalaus Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste, yra labai svarbu susirikiuoti „vertybinius akcentus“ ir patirti, kiek kainuoja įtvirtinti iškovotą laisvę.

Kovo 11-osios minėjimas Seime.<br>Oresto Gurevičiaus (ELTA) nuotr.
Kovo 11-osios minėjimas Seime.<br>Oresto Gurevičiaus (ELTA) nuotr.
Kovo 11-osios minėjimas Seime.<br>Oresto Gurevičiaus (ELTA) nuotr.
Kovo 11-osios minėjimas Seime.<br>Oresto Gurevičiaus (ELTA) nuotr.
Kovo 11-osios minėjimas Seime.<br>Oresto Gurevičiaus (ELTA) nuotr.
Kovo 11-osios minėjimas Seime.<br>Oresto Gurevičiaus (ELTA) nuotr.
Kovo 11-osios minėjimas Seime.<br>Oresto Gurevičiaus (ELTA) nuotr.
Kovo 11-osios minėjimas Seime.<br>Oresto Gurevičiaus (ELTA) nuotr.
Kovo 11-osios minėjimas Seime.<br>Oresto Gurevičiaus (ELTA) nuotr.
Kovo 11-osios minėjimas Seime.<br>Oresto Gurevičiaus (ELTA) nuotr.
Kovo 11-osios minėjimas Seime.<br>Oresto Gurevičiaus (ELTA) nuotr.
Kovo 11-osios minėjimas Seime.<br>Oresto Gurevičiaus (ELTA) nuotr.
Kovo 11-osios minėjimas Seime.<br>Oresto Gurevičiaus (ELTA) nuotr.
Kovo 11-osios minėjimas Seime.<br>Oresto Gurevičiaus (ELTA) nuotr.
Kovo 11-osios minėjimas Seime.<br>Oresto Gurevičiaus (ELTA) nuotr.
Kovo 11-osios minėjimas Seime.<br>Oresto Gurevičiaus (ELTA) nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

2023-03-11 10:27, atnaujinta 2023-03-11 10:42

„Nuo tos įsimintinos istorinės akimirkos prabėgo jau trisdešimt treji metai. Per tą laiką subrendo graži, pajėgi, nepriklausomybės sąlygomis susiformavusi karta, kuriai galimybė rinktis, atvirumas pasauliui, nevaržoma saviraiška yra duotybė. Tačiau šiai kartai, nesusidūrusiai su okupacija, nepatyrusiai kovos už laisvę išbandymų, itin svarbu susirikiuoti vertybinius akcentus. Patirti, kaip laisvė atsiranda, užgimsta. Ir kiek kainuoja ją įtvirtinti, apginti, atgauti. Ypač dabar, kai visai greta, Ukrainoje, vyksta žūtbūtinis karas – karas prieš laisvę“, – šventinėje kalboje sakė Seimo pirmininkė.

Kalbėdama V. Čmilytė-Nielsen kovo 11-ąją atkurtą Lietuvos nepriklausomybę ir šio įvykio užtvirtintą lietuvių tautos laisvės pasirinkimą apibūdino filosofo Leonido Donskio citata.

„Kovo 11-osios dėka aš tapau laisvu žmogumi. Laisvė mane ištiko kaip esminis gyvenimo įvykis“, – rašė šviesaus atminimo Leonidas Donskis, filosofas, publicistas ir liberalas. Aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ kaip juridinis dokumentas per akimirką nepagimdė valstybės su visais jos atributais. Tačiau jis įteisino galimybę, kurios anksčiau nebuvo. Ir ta galimybė tą pačią akimirką tapo tiek juridiniu, tiek ir politiniu veiksniu. L. Donskio žodžiais tariant, Kovo 11-osios dokumentas sukūrė esminį visuomenės gyvenimo įvykį, kurio įsisąmoninimas žmogų paverčia laisvu.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, įgyvendinus laisvę pagal viešai deklaruotas demokratiško susitvarkymo taisykles, nutinka stebinanti „transformacija“ ir žmonės tampa piliečiais.

„Piliečiais, turinčiais savo teises, laisves, įsipareigojimus bendruomenei, istorijai ir ateičiai. Piliečiais, įsipareigojusiais laisvei ir pajėgiais kurti valstybę“, – sakė Seimo pirmininkė.

V. Čmilytės-Nielsen teigimu, per pastaruosius šimtmečius prabėgus septyniems carinės Rusijos okupacijos dešimtmečiams, vienu svarbiausių ir lietuvybę, ir pilietiškumą įprasminančių simbolių išliko XVI a. sukurti Lietuvos statutai.

„Po Rusijos numalšinto 1863–1864 m. sukilimo vieno jį organizavusio sukilėlio bute buvo rastas dokumentas, pavadintas „Lietuvių katekizmu“. Jame buvo įrašytas klausimas: „Kas yra lietuvis?“ Ten pat buvo atsakymas į klausimą: „Tas, kas tiki laisve ir laikosi Statuto“.

(...) Tarp tokių simbolių – ir Vasario 16-osios Nepriklausomybės deklaracija, ir, žinoma, Kovo 11-oios Nepriklausomybės atkūrimo Aktas. Tai mūsų sąsaja su istorija, senąja Lietuva. Tai pagrindas ateities Lietuvai kurti“, – šventinę kalbą užbaigė V. Čmilytė-Nielsen.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.