G. Nausėda Europos Parlamentui: Lietuva gali imtis lyderystės ES ginant Bendrijos vertybes

Strasbūre viešintis prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad Lietuva yra pasirengusi būti viena Europos Sąjungos (ES) lyderių tolesnėje Bendrijos kovoje su Rusijos agresija Ukrainoje.

Gitanas Nausėda.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gitanas Nausėda.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2023-03-14 13:21

Antradienį Europos Parlamento (EP) sesijos metu šalies vadovas akcentavo Lietuvos ir kitų Baltijos šalių istorinę patirtį su Kremliaus režimu.

„Lietuva visada sieks būti europinių sprendimų priešakyje. Toks yra mūsų įsipareigojimas ne tik Europai, bet ir sau patiems. Geriau nei kas kitas žinodami, ką reiškia grėsmė Europos netekti, mes darome ir darysime viską, kad Europa būtų stipri ir atspari“, – savo kalboje europarlamentarams teigė G. Nausėda.

„Jaučiame pareigą simboliškai pratęsti Baltijos kelią, kad visa Europa galėtų patirti tą patį atsakomybės jausmą, kuris prieš 33 metus suvienijo žmonės tarp Vilniaus, Rygos ir Talino“, – sakė prezidentas.

Prezidentas: Ukrainoje „nepaprastai ryškiai šviečia“ Baltijos kelio dvasia

Kaip savo kalbą pradėjo G. Nausėda, Lietuva „per amžius buvo neatsiejama Europos dalis ir net sunkiausių išbandymų, okupacijų ir teroro akivaizdoje išlaikė šį pamatinį ryšį“. Jis aiškino, kad okupacijų metais lietuviai išlaikė viltį grįžti į Europos valstybių bendriją.

„Šis tikėjimas 1989 metų rugpjūčio 23 dieną mane, kaip ir dar maždaug 2 milijonus Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių, įkvėpė protestui prieš neteisėtą sovietinę okupaciją bei Stalino ir Hitlerio suokalbį. Sustoję į 650 km ilgio gyvą grandinę – Baltijos kelią – mes drauge pradėjome savo išsivadavimo, kartu ir sugrįžimo į Europą bei atsivėrimo pasauliui, žygį“, – EP nariams pasakojo šalies vadovas.

Anot prezidento, šiandien „Baltijos kelio dvasia“ gyvena ir už teisę pasirinkti demokratinį kelią Europoje kovojant Ukraina.

„Baltijos kelio dvasia nepaprastai ryškiai šviečia ir Ukrainos kovoje už laisvę, nepriklausomybę bei demokratinę ateitį Europoje“, – sakė jis.

Tai, kas šiuo metu vyksta Rusijos agresiją atremiančioje šalyje, pasak G. Nausėdos, yra į 1991 m. sausio 13 d. Lietuvos išgyventą „istorinio lūžio akimirką“.

„Dar skausmingiau tai šiandien išgyvena Ukraina, kuriai tenka gintis nuo kruvinų Bučos, Irpinės ir Iziumo žudikų“, – teigė G. Nausėda.

Kalboje jis pažymėjo besidžiaugiąs, kad Europa „ir kitos laisvę mylinčios tautos nepasidavė Rusijos skleidžiamam melui, dezinformacijai ir bauginimui“.

„Tada, kai to labiausiai reikėjo, mes išlaikėme vienybę ir ištiesėme ukrainiečiams pagalbos ranką. Išsivadavę iš daugelio abejonių, tvirtai žengiame į priekį, ryžtingesni, tvirtesni ir atsparesni, negu kada nors anksčiau“, – dėstė G. Nausėda.

Vis tik, šalies vadovo teigimu, ES patiria „precedentų neturintį spaudimą“ ir esą vis aiškiau jaučia, jog „taikus gyvenimas, laisvė, demokratija ir materialinė gerovė nebėra savaime suprantami dalykai“.

Anot jo, taikai ir stabilumui Europoje užtikrinti efektyviausias būdas „buvo ir bus“ Bendrijos plėtra: „Tai įrodo sėkminga ES plėtra 2004, 2007, 2013 metais. Tuometinės ES naujokės, trokšdamos stipresnės Europos, karštai rėmė reformas.

„Todėl ir šiandien, jei norime dar labiau sustiprinti ES, – priimkime naujas nares“, – akcentavo šalies vadovas.

G. Nausėda vardijo, kad ES pagalba „kaip niekada“ reikalinga prorusiškų politinių jėgų spaudžiamoms Moldovai bei Sakartvelui, be to, „neįprastų sprendimų“ iš Bendrijos reikės ir vedant narystės derybas su Ukraina.

„Tačiau ši šalis jau įrodė, kad geba įveikti iškylančias kliūtis ir tvirtai žengti reformų keliu“, – kalbėjo prezidentas.

„Prasidėjęs nuo Euromaidano, Ukrainos atgimimas turi baigtis vieningoje Europoje. Ne tik Ukrainai reikia Europos, bet ir Europai reikia Ukrainos, su visa jos gyvybine energija ir ryžtu siekti užsibrėžtų tikslų“, – pabrėžė jis, kartu pažymėjęs, jog ES turi užtikrinti tęstinę finansinę ir techninę paramą, kad Ukraina įgyvendintų europines reformas.

G. Nausėda taip pat ragino toliau stiprinti sankcijas Rusijai

„Tol, kol ši nenutrauks agresijos prieš Ukrainą, ir siekti, kad atsakingi už agresijos nusikaltimus asmenys susilauktų atpildo. Todėl tvirtai pasisakau už specialaus tarptautinio tribunolo agresijos nusikaltimui tirti įkūrimą, taip pat už įšaldyto Rusijos turto panaudojimą Ukrainos atstatymui“, – sakė šalies vadovas.

Savo kalboje G. Nausėda, be kita ko, atkreipė dėmesį ir į neteisėtą migraciją prie išorinių ES sienų su Rusija bei Baltarusija, esą šiai problemai spręsti reikalingi sprendimai visos Bendrijos lygiu.

Anot prezidento, ES lėšos turi būti tikslingai panaudojamos migrantų grąžinimui vykdyti, didinant kovą su dezinformacija jų kilmės šalyse bei neteisėtu žmonių gabenimu, taip pat – šalinant tokios migracijos priežastis tose valstybėse.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.