„Visi klausimai, kurie užduodami žvalgybos institucijoms dėl jų darbo, dėl skaidrumo, dėl įvairių aspektų, kurie gali leisti suabejoti, kad yra laikomasi politinio neutralumo principo ir visų kitų principų, kurie išvardinti įstatyme, visi šitie klausimai turi būti atsakyti ir kuo greičiau“, – „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.
Šalies vadovo patarėjas pabrėžia, kad labai svarbu proceso nevilkinti.
„Dėl to net savaites jau čia yra ilgai tęsti ir nesuformuluoti klausimų, ir nesukurti sąlygų, kur būtų galima gauti aiškius atsakymus, kas buvo padaryta, kaip buvo pateikta, ar kažkas iš tikrųjų buvo tam tikru metu nuslėpta ir panašiai, tai privalu padaryti. Ir jeigu nėra atsakymų pakankamai aiškių, tada svarstyti apie kitas turbūt atsakymo gavimo formas“, – sakė K. Budrys.
„Tai Seimas kaip institucija, kuriai yra atskaitingas Valstybės saugumo departamentas, antra, kaip institucija, kuri vykdo parlamentinę kontrolę ir priežiūrą, jis turi tuos įrankius atsakymus gauti. Ir, man atrodo, čia visiems: ir visuomenei, ir tarnybai, ir visiems būtų labai gerai, kad kuo greičiau mes juos gautume“, – akcentavo jis.
K. Budrys akcentuoja, kad labai svarbu yra padėti į šalį dėl šio klausimo kylančias politines kovas ir įtampas.
„Čia yra du skirtingi, turbūt, takeliai. Vienas tai yra politinis ir kokį mes politinį procesą kuriame: politinės kovos, interpretacijos, įtampos ir panašiai. Ir tai turbūt yra dalis to, kas neišvengiamai valstybėse vyksta. Kita dalis yra susijusi su labai svarbų darbą jau trečius metus įtemptu režimu dirbančios tarnybos veikla“, – sakė K. Budrys.
„Tai čia mums, man atrodo, reikia prioriteto tvarka dengti, užgesinti vieną klausimą. Nebūtinai, kad jį nuslopinti ar panašiai, tiesiog gauti atsakymus ir nebėgioti nuo klausimų. Ir tai yra prioriteto tvarka daug svarbiau negu kad visi kiti politiniai procesai, įtampos“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Pagrindinis istorijos šaltinis – daugelį metų žvalgybos struktūrose dirbęs ir dar 2019 m. dėl neskaidrios VSD veiklos į ankstesnės kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką kreipęsis pranešėjas.
Prezidentas netruko sureaguoti į ažiotažą viešojoje erdvėje sukėlusią knygą. Paklaustas, ar spėjo perskaityti naujai išleistą knygą, G. Nausėda tikino „pasakų nebeskaitantis“, o kiek vėliau suabejojo, ar žurnalistų papasakota istorija nėra „užsakomoji žiniasklaida“.
Tuo metu VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. D. Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminiu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.
Naujas diskusijas dėl knygoje papasakotos istorijos įžiebė politikos apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus paviešinta kitokia įvykių versija. Remdamasis pora šaltinių, glaudžiai susijusių su žvalgyba, apžvalgininkas paviešino pranešėjo tapatybė – pasak jo, tai šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) patarėjo pareigas einantis Tomas Gailius. Be to, M. Laurinavičius svarstė, kad pranešėjo liudijimas gali būti „valstybininkų klano“ istorijos tęsinys. Prabėgus 3 metams po rezonansą sukėlusios istorijos, NSGK narys Raimundas Lopata pavasario Seimo sesijoje siūlo sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi pranešėjo istorijos detales. Opozicija tokį siūlymą sutinka nevienareikšmiškai – dalis politikų nemato prasmės inicijuoti papildomo tyrimo.
