Premjerė Ingrida Šimonytė visuomenės vertinimu išlieka tinkamiausia politike užimti ministrės pirmininkės postą. Visgi, bendras Vyriausybės vertinimas prastėja – beveik du trečdaliai apklaustųjų pasisako apie Ministrų kabineto darbą neigiamai.
Partijų reitingų lyderiais išlieka socialdemokratai
Partijų reitingų lentelėje ir toliau pirmauja socialdemokratai. Vasario mėnesį už europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujamą politinę jėgą būtų balsavę 11,8 proc. apklaustųjų. Partijos reitingas krito paklaidos ribose – sausį už LSDP savo balsą būtų atidavę 12,2 proc. tyrimo dalyvių.
Menkai nuo socialdemokratų teatsilieka TS-LKD – už juos balsuotų 11,5 proc. tyrime dalyvavusiųjų. Sausio mėnesį konservatorius palaikė bene tiek pat rinkėjų – 11,4 proc.
Nuo pirmųjų dviejų politinių jėgų kiek atsilieka ekspremjero Sauliaus Skvernelio vedama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Sausio mėnesį už šią partiją savo balsą būtų atidavę 12 proc. apklaustųjų. Tuo metu vasarį – tik 9,6 proc.
Už demokratų reitingų lentelėje rikiuojasi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Seimo rinkimuose už valstiečius balsuoti ketintų 8,5 proc. tyrimo dalyvių. Partijos reitingas sausį siekė 9,1 proc.
Liberaliųjų jėgų palaikymas sumažėjo paklaidos ribose. Parlamento rinkimuose Liberalų sąjūdį palaikytų 5,4 proc. apklaustųjų (sausį – 6,2 proc.), o Laisvės partiją – 4 proc. (sausį – 4,7 proc.).
Tuo metu Darbo partija vasarį sulaukė 3,8 proc. paramos (sausį – 3,2 proc.), o Artūro Paulausko vadovaujama partija „Laisvė ir teisingumas“ – 2,7 proc. (sausį – 2,1 proc.).
Kitos politinės jėgos reitingų lentelėje neperkopė 2 proc. barjero.
Visgi, daugiau kaip dešimtadalis tyrimo dalyvių nurodė, kad Seimo rinkimuose balsuotų už kitas politines partijas (11,3 proc.). Panaši dalis tvirtino iš viso nedalyvausią rinkimuose (12,2 proc.). Beveik penktadalis (19,2 proc.) apklaustųjų teigė nežiną, už ką balsuotų, arba į klausimą neatsakė.
Neigiamai Vyriausybės darbą vertina maždaug du trečdaliai apklaustųjų
„Spinter tyrimų“ apklausos rodo, kad pastaruoju metu išaugo kritikuojančiųjų Vyriausybės darbą skaičius – neigiamai pasisako maždaug du trečdaliai (62,2 proc.) apklaustųjų.
Vasarį neigiamai Vyriausybę įvertino 27,5 proc. apklaustųjų (sausį 31,1 proc.), greičiau neigiamai – 34,7 proc. (sausį – 27,4 proc.).
Veikiau teigiamai Ministrų kabineto darbą įvertino 27,1 proc. tyrimo dalyvių (sausį – 30,2 proc.), tik teigiamai pasisakė 3,7 proc. (sausį – 3,1 proc.).
Tuo metu premjerė I. Šimonytė ir toliau lyderiauja politikų, tinkamiausių užimti ministro pirmininko pareigas, reitinge. 14,2 proc. apklaustųjų mano, kad dabartinė Vyriausybės vadovė šioms pareigoms yra tinkamiausia. Sausio mėnesį konservatorės palaikymas siekė 14,8 proc.
Gerokai nuo premjerės atsilieka buvęs ministras pirmininkas S. Skvernelis – jį kaip tinkamiausią eiti Vyriausybės vadovo pareigas įvardijo 8 proc. tyrimo dalyvių (sausį – 8,1 proc.).
Socialdemokratų lyderės V. Blinkevičiūtės vertinimas šoktelėjo aukštyn labiausiai – sausį ją premjerės poste matė 5,2 proc. apklaustųjų, o vasario mėnesį – 7,3 proc. gyventojų.
Po V. Blinkevičiūtės reitingų lentelėje rikiuojasi Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis (4,4 proc.), Aurelijus Veryga (3,2 proc.), parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (3,2 proc.), valstiečių pirmininkas Ramūnas Karbauskis (3 proc.), eurokomisaras Virginijus Sinkevičius (2,6 proc.), buvęs premjeras Algirdas Butkevičius (2,3 proc.), krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (2 proc.).
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 metų vasario 18–27 dienomis, naujienų portalo delfi.lt užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1012 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
