Vokiečiams į atlapus kibęs G. Landsbergis sulaukė aštrios kritikos: užsimiršta, ką šokdina

Konservatorių lyderis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dėl vaiduokliu pramintos Vokietijos brigados jau prie sienos remia šios šalies socialdemokratų valdžią. Kuo visa tai baigsis?

Vokietijos kariai jau kuris laikas yra Lietuvoje, čia nuolat atvyksta į pratybas, bet iš konservatoriams vadovaujančio užsienio reikalų ministro G.Landsbergio kalbų galima suprasti, kad Berlynas – nepakankamai patikimas partneris.<br> lrytas.lt montažas.
Vokietijos kariai jau kuris laikas yra Lietuvoje, čia nuolat atvyksta į pratybas, bet iš konservatoriams vadovaujančio užsienio reikalų ministro G.Landsbergio kalbų galima suprasti, kad Berlynas – nepakankamai patikimas partneris.<br> lrytas.lt montažas.
Dovilė Šakalienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Dovilė Šakalienė<br>V.Skaraičio nuotr.
Vokietijos kariai jau kuris laikas yra Lietuvoje, čia nuolat atvyksta į pratybas, bet iš konservatoriams vadovaujančio užsienio reikalų ministro G.Landsbergio kalbų galima suprasti, kad Berlynas – nepakankamai patikimas partneris.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vokietijos kariai jau kuris laikas yra Lietuvoje, čia nuolat atvyksta į pratybas, bet iš konservatoriams vadovaujančio užsienio reikalų ministro G.Landsbergio kalbų galima suprasti, kad Berlynas – nepakankamai patikimas partneris.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vokietijos kariai jau kuris laikas yra Lietuvoje, čia nuolat atvyksta į pratybas, bet iš konservatoriams vadovaujančio užsienio reikalų ministro G.Landsbergio kalbų galima suprasti, kad Berlynas – nepakankamai patikimas partneris.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vokietijos kariai jau kuris laikas yra Lietuvoje, čia nuolat atvyksta į pratybas, bet iš konservatoriams vadovaujančio užsienio reikalų ministro G.Landsbergio kalbų galima suprasti, kad Berlynas – nepakankamai patikimas partneris.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vokietijos kariai jau kuris laikas yra Lietuvoje, čia nuolat atvyksta į pratybas, bet iš konservatoriams vadovaujančio užsienio reikalų ministro G.Landsbergio kalbų galima suprasti, kad Berlynas – nepakankamai patikimas partneris.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vokietijos kariai jau kuris laikas yra Lietuvoje, čia nuolat atvyksta į pratybas, bet iš konservatoriams vadovaujančio užsienio reikalų ministro G.Landsbergio kalbų galima suprasti, kad Berlynas – nepakankamai patikimas partneris.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vokietijos kariai jau kuris laikas yra Lietuvoje, čia nuolat atvyksta į pratybas, bet iš konservatoriams vadovaujančio užsienio reikalų ministro G.Landsbergio kalbų galima suprasti, kad Berlynas – nepakankamai patikimas partneris.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vokietijos kariai jau kuris laikas yra Lietuvoje, čia nuolat atvyksta į pratybas, bet iš konservatoriams vadovaujančio užsienio reikalų ministro G.Landsbergio kalbų galima suprasti, kad Berlynas – nepakankamai patikimas partneris.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vokietijos kariai jau kuris laikas yra Lietuvoje, čia nuolat atvyksta į pratybas, bet iš konservatoriams vadovaujančio užsienio reikalų ministro G.Landsbergio kalbų galima suprasti, kad Berlynas – nepakankamai patikimas partneris.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vokietijos kariai jau kuris laikas yra Lietuvoje, čia nuolat atvyksta į pratybas, bet iš konservatoriams vadovaujančio užsienio reikalų ministro G.Landsbergio kalbų galima suprasti, kad Berlynas – nepakankamai patikimas partneris.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vokietijos kariai jau kuris laikas yra Lietuvoje, čia nuolat atvyksta į pratybas, bet iš konservatoriams vadovaujančio užsienio reikalų ministro G.Landsbergio kalbų galima suprasti, kad Berlynas – nepakankamai patikimas partneris.<br>Prezidentūros nuotr.
Vokietijos kariai jau kuris laikas yra Lietuvoje, čia nuolat atvyksta į pratybas, bet iš konservatoriams vadovaujančio užsienio reikalų ministro G.Landsbergio kalbų galima suprasti, kad Berlynas – nepakankamai patikimas partneris.<br>Prezidentūros nuotr.
Teigiama, kad dėl vokiečių karių brigados dislokavimo Lietuvoje praėjusių metų birželio mėnesį susitarė prezidentas G.Nausėda ir Vokietijos kancleris O.Scholzas.
Teigiama, kad dėl vokiečių karių brigados dislokavimo Lietuvoje praėjusių metų birželio mėnesį susitarė prezidentas G.Nausėda ir Vokietijos kancleris O.Scholzas.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Mar 14, 2023, 3:36 PM, atnaujinta Mar 15, 2023, 9:04 AM

Destrukcija, sabotažas. Šitaip į G.Landsbergio kalbas apie galimas naujų partnerių paieškas sureagavo Seimo narė socialdemokratų atstovė Dovilė Šakalienė.

Socialdemokratų partijos vicepirmininkės pasipiktinimą sukėlė G.Landsbergio užuominos, kad jeigu vokiečiai nesilaikys dvišalio susitarimo, mūsų šalis esą gali ieškoti tokių partnerių, kurie Lietuvoje galėtų būti su brigada.

Diskusijos dėl Lietuvai priskirtos vokiečių brigados nuolatinio dislokavimo mūsų šalyje vėl iškilo, kai Vilniuje viešėjęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius neatvežė aiškios žinios.

Priešingai, šį vizitą lydėjo iš Berlyno pasklidę gandai, kad vokiečiai nė neketina Lietuvoje nuolat dislokuoti savo karių, ir geriausia, ko gali tikėtis Lietuva, – greito reagavimo.

Po susitarimo – neaiškumai

Aršios diskusijos dėl vokiečių brigados trunka jau beveik metus, kai praėjusių metų birželį dėl jos susitarė prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

Lietuvos politikai tikina tada iš kanclerio išgirdę, kad Vokietija prie NATO rytinio sparno stiprinimo prisidės Lietuvoje nuolat dislokuodama tankų brigadą.

Prezidentas G.Nausėda vylėsi, kad toks karinis vienetas gali atsirasti per metus ar pusantrų.

Vis dėlto vokiečiai apie konkrečią datą nei tuomet, nei vėliau neužsiminė ir labai panašu, kad neketina savo brigados nuolat dislokuoti Lietuvoje.

Iš pradžių konservatorių vadovybė dėl to atvirai priekaištavo jų į krašto apsaugos ministrus deleguotam Arvydui Anušauskui, kuris esą per menkai spaudžia vokiečius ir nereikalauja įvardyti konkrečios datos.

Pastaruoju metu į atlapus vokiečiams jau atvirai kibo ir pats G.Landsbergis, neslepiantis nepasitenkinimo, kad partneriai traukiasi.

Tiesa, nežinia, ar tokia diplomatijos vadovo taktika nepablogins ir taip gerokai pašlijusių Vokietijos ir Lietuvos santykių.

Užsimiršta, ką šokdina

Antai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkas Deividas Šlekys perspėjo, kad Vilnius neturėtų užsimiršti, kokią valstybę bando šokdinti.

Anot tarptautinius santykius ir karybos reikalus tyrinėjančio eksperto, iš Lietuvos politikų lūpų skambantys pareiškimai neatrodo solidžiai ir gali sukurti nepatikimų partnerių įspūdį.

D.Šlekys mano, kad reikėtų labiau pasitikėti partneriais.

„Mes tikrai žinojome, kad Vokietija kariškai nėra stipri.

Ji daug metų neinvestavo, turėjo ir turi savo bėdų, bet net ir žinodami, ką ji gali karine prasme, mes pernai dokumentus pasirašėme, ir staiga dabar, kai yra tam tikri trukdžiai, mes vidury kelio norime keisti žirgus. Taip, man atrodo, nedaroma.

Kartais pamirštame, kokią valstybę mes bandome šokdinti“, – LRT kalbėjo ekspertas.

D.Šlekio nuomone, Vokietijos karinės pagalbos reikėtų prašyti mandagesniu tonu. Be to, jis mano, kad ir Lietuva nepadarė savo namų darbų, tarp kurių – ne vien tik kareivinių statyba.

Pramušė vokiečių ramybę

G.Landsbergio tonas ne juokais išgąsdino ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) priklausančią D.Šakalienę.

Išgirdusi konservatorių lyderio pasakymą, kurį apibūdino kaip sąmoningą brigados dislokavimo proceso sabotavimą, socialdemokratė puolė taisyti padėties.

Parlamentarė atsiprašė, kad veržiasi prie mikrofonų. Ji tikino paprastai to nedaranti, bet esą privalo išsklaidyti G.Landsbergio paskleistą melą.

Politikė pranešė prieš kelias dienas Varšuvoje susitikusi su Vokietijos vyriausybei vadovaujančiais socialdemokratais, su kuriais aptarė kalbas apie tariamą vokiečių atsitraukimą.

„Tai net ramius, mandagius vokiečius pramušė.

Žodis „nustebę“ – per švelnus“, – konservatorių viražais piktinosi parlamentarė.

Kas vengia namų darbų?

D.Šakalienės teigimu, vokiečių politikai tikino nesitraukiantys nuo savo ankstesnių įsipareigojimų padidinti karių skaičių Lietuvoje.

„Bet tas skaičius daugiausia priklauso nuo mūsų“, – teigė politikė.

Anot Seimo narės, už infrastruktūrą atsakinga Lietuva per metus iš popierių nė kiek neperėjo į praktinį lygmenį: „Kur šiandien gerbiamas ministras (G.Landsbergis. – Red.) norėtų apgyvendinti 3,5 tūkst. karių su šeimomis ir įkurdinti visą jų techniką?“

Be to, politikės nuomone, nesąžininga vienu metu iš vokiečių reikalauti perduoti visus savo turimus tankus Ukrainai ir tuo pat metu norėti, kad jie atsirastų ir Lietuvoje.

D.Šakalienės teigimu, vokiečiams reikia laiko atkurti savo išteklius, ir tai gali užtrukti ne vienus metus.

NSGK narė įsitikinusi, kad spausdami vokiečius, kurie, jos nuomone, laikosi įsipareigojimų, Lietuvos politikai kuria konfliktą lygioje vietoje.

„Mano akimis, iš konservatorių lyderių pusės vyksta destruktyvus veikimas.

Nes vokiečiai juda į priekį, nurodo karių skaičių, kuris bus Lietuvoje dislokuotas, o mūsų elgesys, mėginant juos priversti pakartoti savo įsipareigojimus, atrodo kaip priekabiavimas“, – kalbėjo D.Šakalienė.

Nemato kitokio varianto

Ar gali būti, kad ir pati Lietuva nėra aiškiai apsisprendusi, ko nori, nes aukščiausi šalies politikai apie brigadą kalba vienaip, o karinė vadovybė – kiek kitaip?

Gal vokiečius stabdo ne tik tai, kad Lietuva neturi sukūrusi jų kariams priimti reikalingos infrastruktūros, bet ir siunčiami prieštaringi signalai, taip pat nuolatinis priekabiavimas ir priekaištai?

D.Šakalienė mano, kad Lietuva yra aiškiai įvardijusi savo siekius: „Bet G.Landsbergis kažkodėl bando visiems įpiršti mintį, kad galbūt vokiečių brigados mūsų kariškiai nenori. Kartais konservatorių logiką sunku suprasti.

Gal jiems trukdo, kad Vokietijoje yra socialdemokratų vyriausybė, kuriai dabar reikia iš naujo atkurti ankstesnės vyriausybės beveik sunaikintą bundesverą (Vokietijos ginkluotosios pajėgos. – Red.)?

G.Landsbergio keliamos idėjos, kad galbūt galime apsieiti be vokiečių ar turime ieškoti kažkokios kitos brigados, verčia nerimauti.

Tokie ministro pareiškimai daro didelę žalą mūsų reputacijai.

Mes atrodome nepatikimi ir besiblaškantys, nežinantys, ko norime, partneriams keliantys neįvykdomus reikalavimus.

Girdint tokius G.Landsbergio pareiškimus tikrai norisi paklausti, ar siekiama vokiečių pasitraukimo ir kokia alternatyva siūloma.“

Įtampą didina rinkimai

Iš tiesų, pažėręs priekaištų vokiečiams ir prabilęs, kad Lietuvai gali tekti dairytis naujų partnerių, konservatorių vedlys neįvardijo, kas jie galėtų būti.

Tokios užsienio reikalų ministro kalbos, panašu, vis labiau erzina ir Prezidentūrą. Tiesa, G.Nausėda viešai tvirtina kol kas nematantis priežasties dramatizuoti.

Prezidentas tvirtina, kad jo pasirašytas susitarimas su O.Scholzu galioja, jo niekas neatšaukė ir esą mums būtina atlikti namų darbus, kurie nepadaromi per vieną ar tris savaites.

Vis dėlto, „Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, Prezidentūra nuogąstauja, kad spaudimo taktika nebūtinai gali pasiteisinti, o kai kurias G.Landsbergio iniciatyvas vertina daugiau kaip asmeninį ministro norą susikurti trampliną tarptautinei karjerai.

Bet kai kurie politikai neatmetė, jog ir pati Prezidentūra gali būti įsitraukusi į spaudimo vokiečiams kampaniją, nes visi esą suvokia, kad jų atsitraukimas prieš kitąmet vyksiančius rinkimus gali turėti katastrofiškų padarinių ir valdantiesiems, ir prezidentui.

Kai kurie neįvardyti norėję būti „Lietuvos ryto“ kalbinti politikai linkę manyti, jog konservatorių lyderis savo pareiškimais tam jau purena dirvą, – esą siekiama išlaikyti kuo saugesnę distanciją ir sudaryti įspūdį, kad dėl žlungančio gyvybiškai svarbaus projekto labiau kalti yra ne lietuviai, bet vokiečiai, kurie traukiasi nuo savo įsipareigojimų.

Ryte vienaip, vakare kitaip

Vokietijos brigados buvimą Lietuvoje G.Landsbergis daugybę kartų viešai yra apibūdinęs kaip patį svarbiausią dabartinės valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės tikslą.

Todėl konservatoriams būtų skausminga pripažinti, kad Vyriausybei nepavyko jo įgyvendinti, ypač jei vokiečiai iš viso nuspręstų pasitraukti.

Tiesa, netrukus po savo skandalingo pasakymo apie naujų partnerių paieškas ministras jau tą patį vakarą kiek pakeitė retoriką.

G.Landsbergis kalbėdamas LRT patikino, kad „Lietuvos poreikis turėti diskusiją yra mažesnis nei turėti brigadą“.

Be to, ministras teigė, kad „reikia neatidėliojant pradėti statyti infrastruktūrą Vokietijos karių brigadai dislokuoti“.

Tai, anot politiko, būtų signalas partneriams, kad Lietuva rimtai žiūri į savo šalies saugumą.

Išgirdusi tokius konservatorių lyderio patikinimus ministrą anksčiau užsipuolusi D.Šakalienė kiek nusiramino ir atnaujino savo įrašą socialiniame tinkle: „Arklių keitimas vidury brastos būtų labai bloga idėja visais įmanomais aspektais. Padėkime tašką.“

Žada vis tiek statyti

G.Landsbergis praėjusią savaitę pakartojo, jog visos Lietuvos valdžios šakos vieningai sutaria, kad mūsų šalies tikslas – turėti nuolat dislokuotą Vokietijos karių brigadą.

Ministras teigė, kad dėl datos kol kas nėra sutarta: „Taip jau kartais nutinka, bet tai nepakeičia principo, kad brigada turi būti visa apimtimi ir to susitarimo reikia laikytis.“

Anot konservatorių vadovo, Lietuva turi būti pasiruošusi priimti vokiečių karius: „Mes turime jau šiandien viešai kalbėti, kada, kur, kokios statybos bus pradėtos, demonstruoti tas statybas, rodyti, kad mes einame tuo keliu.

Jeigu atsitiktų taip, kad tie pastatai ir garažai liktų tušti, tai būtų ir priminimas mūsų partneriams, kad mes jų vis dar laukiame. Nes sutartis vis dar yra galiojanti, kol nėra pakeista.“

Beje, tą pačią dieną I.Šimonytė žiniasklaidai tvirtino, kad brigadai priimti reikalinga infrastruktūra bus kuriama nepriklausomai nuo to, kad kažkas skirtingai skaito G.Nausėdos ir O.Scholzo susitarimą.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.