Žvilgsnis į antrąjį merų rinkimų turą: kur laukia didžiausios intrigos ir įnirtingiausios kovos

Šią savaitę 34-iose Lietuvos rinkiminėse apygardose prasidėjo išankstinis balsavimas antrajame savivaldos rinkimų ture. Nors dalyje savivaldybių „tikros“ kovos tarp kandidatų į merus politologai neprognozuoja, kitose rinkimų nugalėtoją gali lemti ir vos keli rinkėjų balsai.

 Antrajame rinkimų ture intriga išlieka.<br> lrytas.lt montažas.
 Antrajame rinkimų ture intriga išlieka.<br> lrytas.lt montažas.
Merų ir savivaldybių rinkimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Merų ir savivaldybių rinkimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Merų ir savivaldybių rinkimai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Merų ir savivaldybių rinkimai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
V.Benkunskas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
V.Benkunskas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Zuokas.<br>T.Bauro nuotr.
A.Zuokas.<br>T.Bauro nuotr.
T.Bauro nuotr.
T.Bauro nuotr.
T.Bauro nuotr.
T.Bauro nuotr.
Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

2023-03-16 07:42, atnaujinta 2023-03-21 20:00

Kuriose savivaldybėse šiemet laukia didžiausios intrigos?

Aršios didmiesčių kovos

Kauniečiams aiškia balsų persvara perrinkus dabartinį Kauno miesto merą Visvaldą Matijošaitį, antro turo mero rinkimų kovos laukia tik dviejų didmiesčių – Vilniaus ir Klaipėdos miestų.

Dėl Vilniaus miesto mero posto toliau kausis 30,79 proc. balsų surinkęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatas Valdas Benkunskas ir partijos „Laisvė ir teisingumas“ iškeltas, 21,40 proc. surinkęs Artūras Zuokas.

Klaipėdos mieste pirmame ture daugiausiai rinkėjų simpatijų sulaukė komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ lyderis Arvydas Vaitkus, surinkęs 23,56 proc. balsų, ir konservatorių kandidatas, Seimo narys Audrius Petrošius, gavęs 20,45 proc. balsų.

Nepaisant to, kad atotrūkis tarp antrame Vilniaus miesto mero rinkimų ture susikausiančių V.Benkunsko ir V.Zuoko yra gerokai didesnis nei tarp A.Vaitkaus ir A.Petrošiaus Klaipėdoje, būtent Klaipėdos miesto mero rinkimų baigtį politologei Gabrielei Burbulytei-Tsiskarishvili prognozuoti yra lengviau.

Klaipėdos universiteto (KU) politologė įsitikinusi, kad trečioje vietoje likusio Remigijaus Žemaitaičio rinkėjai antrame ture tikrai nebalsuos už konservatorių kandidatą A.Petrošių.

„10 tūkst. trečioje vietoje likusio R.Žemaitaičio rinkėjų balsų yra labai daug, vertinant patį rinkėjų skaičių Klaipėdos miesto savivaldybėje. Kad ir kaip žiūrėtume, ir jei vertintume suaktyvėjusią A.Vaitkaus bei jo komiteto kampaniją, tai šansų A.Petrošiui mažai – nematau, kad tai pasikeistų“, – įvertino G.Burbulytė-Tsiskarishvili.

Tuo metu dėl pirmame Vilniaus miesto mero rinkimų ture daugiausiai vilniečių balsų surinkusio V.Benkunsko pergalės ir antrame ture politologė „rankos nukirsti neduotų, – anot jos A.Zuokas turi galimybių susirinkti balsų iš tų rinkėjų, kurių kandidatai į antrą turą nepateko.

Didžiausia intriga

Nors didžiausia šių metų merų rinkimų staigmena dažnai įvardijamas Vilniaus rajonas, kuriame Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatui Waldemar Urban nepavyko išplėšti pergalės jau pirmame rinkimų ture, G.Burbulytė-Tsiskarishvili didžiausią intrigą mato Visagine ir Anykščiuose.

„Man asmeniškai didžiausia intriga – ne Vilniaus rajonas, o Visaginas ir Anykščiai. Kyla klausimas, kaip rinkėjus paveiks iki sekmadienio vykstančios visos peripetijos – kandidatų pašalinimai, grąžinimai, rinkėjų nusiteikimai balsuoti už buvusią trečią vietą, kuri staiga pakyla į antrąją.

Bus labai įdomu stebėti, kiek žmonių iš viso ateis balsuoti – tai gali labai stipriai kirsti per rinkėjų aktyvumą. Įdomu, ką rinksis tie, kurie ateis – ar sugrąžintus kandidatus, ar bandys reikšti protestą? Turime visiškai naują dalyką, kuris turėtų būti dėmesio centre“, – svarstė politologė.

„Tai bus lakmuso popierėlis, kai galėsime pamatyti, kaip rinkėjai vertina tokias įstatymo paliktas spragas, kaip reaguoja, ar jiems svarbu kandidatų reputacija (...) Pagal rinkėjų nuotaikas bus galima ekstrapoliuoti tas nuotaikas link visos Lietuvos“, – pridūrė ji.

Tuo metu ar Vilniaus rajono mero rinkimuose socialdemokratui Robert Duchnevič, pirmame ture surinkusį 24,84 proc., pavyks nugalėti LLRA-KŠS iškeltą ir 46,63 proc. balsų surinkusį W.Urban, anot politologės, priklausys nuo to, kaip sėkmingai pavyks mobilizuoti kitų politinių jėgų rinkėjus.

„Rinkiminė kampanija už R.Duchnevič vyksta aktyviai, tikrai matome palaikymą ne tik pačiame Vilniaus rajone, bet ir už jo ribų. Pagrindinis klausimas – kaip iš tiesų pavyks mobilizuoti visus patenkintus ir nepatenkintus rinkėjus.

Turime nemažai rinkėjų, kurie daug kalba, bet nenueina iki balsadėžių. Puikiai suprantame, kad lenkai iki šiol gebėdavo savo rinkėją mobilizuoti. Kaip pavyks suagituoti ir pakelti tuos rinkėjus, kurie pirmame etape nebalsavo, nuo to ir priklausys rezultatas. Tačiau didelių vilčių nedėčiau, kad pavyks įveikti tuos, kurie jau daugybę metų yra mobilizuojami“, – svarstė politologė.

„Tačiau tai, kad jau yra kandidatas, iškeltas tradicinės partijos, kuris sugebėjo pasipriešinti, jau yra didelis laimėjimas“, – pridūrė ji.

Įnirtingiausios kovos

Nors šių metų savivaldos rinkimai išsiskyrė rekordiniu jau per pirmą turą triuškinančia persvara išrinktų merų skaičiumi, dalyje savivaldybių pirmos ir antros vietos kandidatus skiria vos keli procentiniai punktai arba keli šimtai rinkėjų balsų.

Telšių rajone daugiausiai rinkėjų balsų surinkusį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) keltą kandidatą Tomą Katkų (21,39 proc.) ir antroje vietoje likusį Tautos ir teisingumo sąjungos kandidatą Algirdą Bacevičių (21,11 proc.) skiria vos 0,28 proc. arba 45 rinkėjų balsai.

Panaši situacija ir Zarasų rajone. Čia pirmame rinkimų ture socialdemokratų kandidatas Nikolajus Gusevas surinko 27,14 proc., o Liberalų sąjūdžio kandidatė Nijolė Guobienė – 26,75 proc. rinkėjų balsų. Tad pirmąjį turą N.Gusevas laimėjo vos 29 rinkėjų balsų persvara.

Priešingai negu Panevėžio miesto savivaldybėje, kur perrinktasis meras Rytis Mykolas Račkauskas, surinkęs 62,37 proc. rinkėjų balsų, nušlavė konkurentus, Panevėžio rajono savivaldybėje kandidatai antrame ture kovos dėl kiekvieno balso.

Pirmame ture LSDP kandidatas Antanas Pocius surinko 30,45 proc., o Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) keltas Edmundas Toliušis – 29,65 proc. Skirtumas – 97 balsai.

Ketvirtos kadencijos siekiančiam Alytaus rajono merui Algirdui Vrubliauskui taip pat nepavyko pakartoti perrinkto Alytaus miesto mero Nerijaus Cesiulio sėkmės, pirmajame ture surinkusio 69,49 proc. alytiškių balsų.

Alytaus rajone antrajame ture Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) keltas A.Vrubliauskas (37,21 proc.) į kovą stos su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidate Rasa Vitkauskiene (25,72 proc.).

Pirmame ture A.Vrubliauskui pavyko surinkti vos 202 balsais daugiau nei jam iššūkį metusiai R.Vitkauskienei.

Kaišiadoryse antrajame ture susirungs 25,18 proc. balsų surinkęs dabartinis meras, konservatorius Vytenis Tomkus ir Liberalų sąjūdžio kandidatas Šarūnas Čėsna (23,64), tarp kurių skirtumas pirmajame ture buvo 186 balsai.

Kėdainių rajone dėl mero posto kovos Darbo partijos iškeltas Seimo narys Viktoras Fiodorovas, pirmajame ture surinkęs 25,58 proc., ir dabartinis Kėdainių meras, socialdemokratas Valentinas Tamulis, sulaukęs 23,19 proc. balsų. Kandidatus skiria 472 rinkėjų balsai.

Politologė G.Burbulytė-Tsiskarishvili įsitikinusi, kad toks mažas atotrūkis tarp kandidatų antrajame ture yra teigiamas ženklas, rodantis, kad savivaldybėje tarp politikų yra konkurencija.

„Kuo konkurencija didesnė, tuo atotrūkis mažesnis, reiškia, kad kandidatai yra priversti labiau stengtis. Kuo jie labiau priversti stengtis, tuo geriau rinkėjui – vadinasi, politikai kovos dėl kiekvieno balso.

Galima galvoti, kad tokiu atveju ir pažadų daugiau dalins, iš kitos pusės, tai reiškia, kad ir rinkėjas yra reiklesnis, neleis atsipalaiduoti išrinktam kandidatui“, – įsitikinusi politologė.

Konkurencijos stoka

Vis dėlto, politologė pastebi, kad didelėje dalyje Lietuvos savivaldybių partijos nesugeba „užsiauginti“ lyderių, gebančių sudaryti rimtą konkurenciją lyderiaujančiam kandidatui.

G.Burbulytė-Tsiskarishvili antrojo rinkimų turo kovas, kuriose iš tiesų realios kovos tarp pirmos ir antros vietos kandidatų nebus, įvardijo rinkimus Klaipėdos ir Šiaulių rajono savivaldybėse.

„Smagu, kad surenkama daug rinkėjų pasitikėjimo, tačiau, matyt, kažkas tose savivaldybėse yra, kad neužsiauginama lyderų, kova beveik nevyksta“, – sakė politologė.

Klaipėdos rajone antrajame rinkimų ture pasirodys dabartinis meras, valstietis Bronius Markauskas, pirmame ture surinkęs 48,99 proc. rinkėjų balsų, ir liberalas Justas Ruškys, surinkęs 18,76 proc. balsų.

Šiaulių rajono pirmame ture didele balsų persvara (48,79 proc.) įsitvirtino dabartinio mero pavaduotojas, valstietis Česlovas Greičius, antrame ture kovosiantis prieš 10,77 proc. balsų surinkusį socialdemokratą Darių Simonavičių.

Tik per plauką pirmo rinkimų turo nelaimėjęs dabartinis Kelmės meras, partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatas Ildefonsas Petkevičius (49,70 proc. balsų) antrajame rinkimų ture varžysis su 15,15 proc. balsų pirmame ture surinkusiu socialdemokratu Stasiu Jokubausku.

Dėl Kupiškio mero posto antrame ture kausis dabartinis savivaldybės meras Dainius Bardauskas, pirmame ture surinkęs 40,85 proc. balsų, ir valstiečių kandidatas Vidmantas Paliulis (25,34 proc.).

Ženklią persvarą prieš konkurentą turi ir dabartinė Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė, pirmame ture surinkusi 43,66 proc. balsų. Antrame ture jai iššūkį mes Krikščionių sąjungos keltas kandidatas Artūras Margelis (28,32 proc. balsų).

Jau pirmame merų rinkimų ture buvo išrinkti 10 socialdemokratų, keturi Liberalų sąjūdžio, du konservatorių, vienas demokratų, vienas „Laisvės ir teisingumo“, vienas LLRA-KŠS ir vienas Regionų partijos iškeltas meras.

Dar šeši išrinkti merai buvo iškelti rinkiminių komitetų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.