Tiesa, vaikai dažnai nėra linkę kalbėti apie patiriamas skriaudas, todėl žinomi atvejai gali būti tik ledkalnio viršūnė, sako vaiko teisių gynėjai.
Tikrų skaičių nesužinosime?
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, beveik pusė apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad fizinės bausmės vaikams ne visada yra smurtas.
Devyni procentai įsitikinę, kad vaikus galima auklėti ir smurtu.
„Tas elgesys tikrai yra labai žiaurus – tai yra, vaikas įvardina, kad aš mėlynės negaliu parodyti, nes mane muša per rankšluostį, aš mėlynės negaliu parodyti, nes mane muša per pilvą“, – teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius.
Nustatyti, kiek vaikų Lietuvoje patiria smurtą – neįmanoma, nes dalis mažamečių apie tai tiesiog nekalba.
„Vaikai nėra užtikrinti arba nežino, kas bus, kai jie pasakys. Jie gali bijoti pasekmių, šiaip žiūrint, koks smurtas ir kas prieš juos smurtauja, bet gali būti jiems grasinama arba mokoma nesakyti, laikyti paslaptį.
Vaikai gali nenorėti nuvilti suaugusiųjų, jeigu žino, kad jiems artimi suaugusieji labai nusimins“, – tvirtino psichologė, programos „Vaikystė be smurto“ vadovė Ieva Daniūnaitė.
Psichologė pabrėžė, kad dalis vaikų net nesupranta, jog su jais elgiamasi netinkamai. Savo ruožtu vaiko teisių gynėja džiaugiasi pokyčiu – per metus penkiais procentais sumažėjo suaugusiųjų, manančių, kad nedidelis smurtas yra leistinas.
„Iš pokalbių, klausant tėvų nuomonės apie susidariusią situaciją, tai, ką sako, kad „taip, ruošėm pamokas, nu taip, nesusivaldžiau, nusukau ausį arba supurčiau. Nu va, nesupranta matematikos, nesuvaldau pykčio“, tai koks pirmas patarimas – ieškoti būdų, kaip būti su savo pykčiu“, – pažymėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.
Skirtingų pozicijų dėl smurto laikėsi ir Panevėžyje sutikti praeiviai.
„Pas mus šeimoje jau antras auga ir jokių paplekšnojimų per užpakalį nebūna“, „Esu užplojusi per šikną dukrai, bet gailėjausi ir daugiau jau to nedariau“, – dalijosi panevėžiečiai.
Paneigė vieną iš mitų
Dažniausiai Lietuvoje prieš vaikus smurtaujama fiziškai, bet taip pat nemažėja ir psichologinio bei seksualinio smurto.
„Tai yra šių metų įvykis, kada turime paauglę, kuri turi specialiųjų poreikių, kuri nėra gebanti atpažinti, kad taip su ja elgtis negalima. Vaikas buvo išnaudojamas ir ilgą laiką buvo išnaudojamas. Mes užčiuopėme tą atvejį, kai gavome pranešimą iš policijos, mergaitė buvo rasta sumušta, jau tik tyrimo eigoje išaiškėjo, kad mergaitė ir laukiasi“, – sakė G.Batulevičius.
Visgi mitas, kad prieš savo vaikus smurtauja tik socialinės atskirties, priklausomybių turintys tėvai, sako I.Skuodienė.
„Skirtinguose etapuose mes galime išgyventi skirtingus jausmus, skirtingas krizines situacijas, tad to smurto, pykčio protrūkio gali įvykti nepriklausomai nuo išsilavinimo“, – pabrėžė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės teigimu, būtinas vaikų, pedagogų, visuomenės ir visų dirbančių su vaikais švietimas, siekiant atpažinti smurtą.
„Ekspertų, kurie gali mokyti tokių įgūdžių, nėra daug. Mes juos taip pat turime sutelkti. Labai džiaugiuosi, kad turime „Užuovėjos“ paslaugų centrą, kur esame sutelkę ir ekspertizei ir reikiamas paslaugas“, – tvirtino Monika Navickienė.
Pranešti apie netinkamą elgesį su vaikais ir pasikonsultuoti dėl auklėjimo galima paskambinus į Vaiko teisių liniją, telefonu 8 800 10 800.
