Įvertino naujų nesutarimų tarp valdančiųjų priežastis: keliami klausimai galėtų reikšti ir apkaltą

Seimo koridoriuose neblėsta kalbos apie sudėtingus valdančiosios daugumos santykius. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį pripažino, kad koalicijos santykiuose ne viskas yra gerai.

Gitanas Nausėda, Viktorija Čmilytė-Nielsen.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gitanas Nausėda, Viktorija Čmilytė-Nielsen.<br>V.Skaraičio nuotr.
Virgis Valentinavičius<br>T.Bauro nuotr.
Virgis Valentinavičius<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Mar 20, 2023, 7:20 PM

„Kad jau kadencija baigsis, kol išmoksime bendradarbiauti koalicijoje taip, kaip reikėtų“, – kalbėjo Seimo pirmininkė, nurodydama, kad Liberalų Sąjūdžio politikai, būdami koalicijos partneriai, apie planuojamą bankų mokestį sužinojo tik jam tapus faktu.

Mato dvi priežastis

Politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ svarstė, kad šiuo metu yra du pagrindiniai dalykai, keliantys žiežirbas tarp koalicijos partnerių.

„Mažiau svarbus dalykas yra mokesčiai. Šiandien pamatėme netikėtą kryptį – kad mokesčiai realiai mažinami vienai pajamų grupei, aukštų pajamų grupei.

Tai aiškiai yra Laisvės partijos darbas, ši partija mėgsta patarnauti verslo interesams ir ne kartą kalbėjo, kad nebus jokių kalbų apie mokesčių kėlimą, tik mažinimą, kai bendrai šios Vyriausybės, ir konkrečiai I.Šimonytės, filosofija yra socialiai orientuotas biudžetas ir mokesčiai, kurie turėtų augti.

Matyt, tai pirmieji nesutarimai šiuo klausimu“, – prognozavo jis.

Tačiau dar svarbesnis ir dar daugiau nesutarimų valdančiojoje daugumoje keliantis klausimas, anot V.Valentinavičiaus, yra dėl prezidento Gitano Nausėdos, pranešėjo ir Valstybės saugumo departamento (VSD) istorijos, aprašytos Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo knygoje „Prezidentas ir pranešėjas“

V.Valentinavičiaus žiniomis, nesutariama, ką su šia istorija daryti – ar kurti rimtą tyrimo komisiją ir toliau aiškintis šiuos klausimus, ar ne.

„Mano nuomone, toje knygoje keliami klausimai, kurie turi potencialą prezidento apkaltai ir labai rimtai VSD pertvarkai.

Tai VSD užklasinė veikla ir politikavimas, kai jie turi užsiimti nacionalinėmis grėsmėmis, neskaidrumai prezidento rinkimų finansuose, galiausiai prasidėjęs žurnalistų ir pranešėjo pjudymas, po kuriuo pasirašo prezidentas.

Prezidentas dar prieš kadencijos pradžią žadėjo būti žiniasklaidos laisvės garantu, o dabar elgiasi priešingai“, – įvertino politikos apžvalgininkas.

V.Valentinavičius įsitikinęs, kad politikai turėtų išgryninti, nustatyti aiškias VSD veiklos taisykles.

„Dabar buvęs VSD direktorius Mečys Laurinkus pasako, kad mes darom, ką norime, galime tikrinti, ką norime, kai taip tikrai neturi būti. Metas Seimui galiausiai tuo užsiimti. Paaiškėjo, kad nuo praėjusio VSD skandalo visi šie dalykai nesutvarkyti“, – kalbėjo V.Valentinavičius.

Visgi, anot jo, lieka didelis klausimas, ar valdantiesiems nepritrūks politinės valios užsiimti šiais tyrimais.

„Daug kas nenori pyktis, daug kas yra demoralizuoti K.Bartoševičiaus skandalo, o daryti dar vieną komisiją iš tiesų yra rizikingas dalykas.

Tai labai atviras klausimas, ar prezidento ir pranešėjo klausimas bus sprendžiamas normaliai, ar valdantieji sugebės pakilti virš trumpalaikių interesų ir užsiimti fundamentaliais dalykais, ar ne. Tai aiškiai kelia trintį koalicijos viduje“, – paaiškino jis.

Klausimai dėl Civilinės sąjungos

Tuo metu Civilinės sąjungos įstatymo projektas, kuris turėtų sugrįžti į parlamento darbotvarkę Seimo pavasario sesijos metu, anot politologo, neturėtų kelti didesnių įtampų valdančiojoje koalicijoje.

„Manau, kad daugiau pykčių bus dėl mokesčių ir dėl knygos negu dėl Civilinės sąjungos. Tai tarsi jau primirštas klausimas, jau tiek daug aistrų nekelia.

Be to, Ukraina netiesiogiai pakeitė požiūrį į tai. Žinome, kad Ukrainoje kariauja V.Putinas, kurio pažiūros į tokius dalykus kaip Civilinė sąjunga atitinka Agnės Širinskienės ir Ramūno Karbauskio požiūrį.

Kariaujanti Ukraina ratifikavo Stambulo konvenciją. Yra daug naujų dalykų, kurie truputį keičia pokalbį apie Civilinę sąjungą. Sakyčiau, kad net yra vilties, kad šis dalykas praeis lengviau nei buvo galima tikėtis prieš metus“, – kalbėjo V.Valentinavičius.

Tiesa, politikos apžvalgininkas abejoja, kad valdantieji dėl šio klausimo sulauks politinių jėgų, prieš rinkimus taip pat žadėjusių spręsti šalies mažumų teisių klausimus, palaikymo.

„Socialdemokratams mažumų teisių klausimai yra kaip progresiniai mokesčiai – apie juos kalba tik iki rinkimų, bet po rinkimų iš karto pamiršta. Socialdemokratai tiesiai šviesiai išdavė savo vertybes, kurias ilgą laiką propagavo.

Jie visą laiką pasisakė už mažumų teisių įteisinimą, bet kai reikia ne tik kalbėti, bet ir daryti, tada jie bėga į krūmus. Tiesą sakant, nesuprantu, kodėl. Ar jie bijo viešosios nuomonės?

Tada truputį reikėtų atidžiau pasižiūrėti ir pamatyti, kad žmonių požiūris į tai keičiasi“, – pastebėjo jis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kaip karą Ukrainoje pakeis JAV Kongreso balsavimas?