„Apie ką lyderiai kalbėsis kol kas informacijos nėra daug, tačiau, žinoma, ir nuogąstavimai turbūt dėl to, kad Kinija gali būti linkusi padėti Rusijai ir karinėmis priemonėmis šiame agresyviame kare“, – „Žinių radijui“ antradienį teigė A. Skaisgirytė.
„Jeigu būtų sutarta, kad Kinija tiekia ginkluotę Rusijai, o Rusija tą ginkluotę naudoja prieš Ukrainą, tai būtų gana esminis pokytis ir tarpusavio jų santykiuose, ir vakarų bendruomenės vertinime“, – pridūrė ji.
Pasak prezidento patarėjos, kol kas Kinija neigia ginkluotės tiekimą Rusijai, tačiau yra pagrįstų įtarimų, jog teikiamos dvigubos paskirties prekės, kurias galima panaudoti ir kariniams tikslams. Todėl, pažymi A. Skaisgirytė, Kinija vis dar yra „pilkojoje zonoje“.
„Kol kas Kinija neigia, kad ji tiekia ginkluotę. Tiesa, yra pagrįstų įtarimų, kad tiekia dvigubos paskirties prekes, kurias galima naudoti ir kariniams tikslams. Tačiau tai yra dar tokia, sakykim, pilka zona“, – sakė prezidento patarėja.
„Jeigu bus sutarta dėl tikros karinės ginkluotės tiekimo, tai jau yra visiškas atsistojimas į Rusijos pusę šiame kare“, – akcentavo A. Skaisgirytė.
ELTA primena, kad Kinijos lyderis Xi Jinpingas šiuo metu lankosi Maskvoje, Rusijoje. Antradienį Kinijos ir Rusijos lyderiai susitiks dar vienam oficialiam pokalbiui. Pirmadienį Rusijos prezidentas ir atvykęs Kinijos lyderis turėjo neoficialias derybas.
„Jeigu V. Putinas vyktų į kitas valstybes, oro uoste jo lauktų antrankiai“
A.Skaisgirytė sako, kad Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT) išdavus arešto orderį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, Kremliaus lyderis vargu ar rizikuos vykti į demokratines Vakarų valstybes. A. Skaisgirytės teigimu, užsienio valstybės, į kurias atvyktų V. Putinas, privalėtų vykdyti Hagos Tribunolo sprendimus, todėl, anot jos, Rusijos diktatorius būtų iš karto sulaikomas.
„Teismo arešto orderis yra išduotas (...). Dabar nusikaltėlis yra ieškomas visame pasaulyje – tai reiškia, kad apima visas Romos statutą pasirašiusias šalis. Tai maždaug 130 šalių iš beveik 200 šalių, kurios šiuo metu egzistuoja planetoje. Tai yra didžioji dauguma pasaulio valstybių. Tai reiškia, kad Putinas į tas valstybes, turbūt, nerizikuotų vykti, nes pirmiausiai, kas lauktų jo oro uoste, tai antrankiai“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.
„Žinoma, kad jis gali priiminėti svečius Maskvoje“, – pridūrė ji, referuodama į pastarąjį Pekino lyderio Xi Jinpingo vizitą Maskvoje.
Rusija nėra TBT narė, todėl kol kas neaišku, kaip Haga planuoja užtikrinti šių arešto orderio vykdymą. Apie tai klausiama A. Skaisgirytė priminė Slobodano Miloševičiaus atvejį – kai Hagos Tribunolas taip pat buvo išdavęs atitinkamą leidimą areštuoti tuometį serbų vadovą.
„Tuo metu atrodė, kad ir Miloševičiui Hagos Tribunolas negresia, nors arešto orderis buvo išduotas. O, vis dėlto, jis ten atsidūrė. Tai turbūt tik laiko klausimas, kada tokia lemtis ištiks ir Rusijos lyderį“, – nurodė A. Skaisgirytė.
ELTA primena, kad kovo 17 d. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl „neteisėtos Ukrainos vaikų deportacijos“.
Hagoje įsikūręs TBT pranešė, kad dėl panašių kaltinimų taip pat išdavė arešto orderį Rusijos prezidento vaiko teisių įgaliotinei Marijai Lvovai-Belovai.
„Šiandien Tarptautinio baudžiamojo teismo II ikiteisminio tyrimo kolegija išdavė arešto orderius dviem asmenims dėl padėties Ukrainoje: Vladimirui Vladimirovičiui Putinui ir Marijai Aleksejevnai Lvovai-Belovai“, – sakoma TBT pranešime.
V. Putinas „įtariamas padaręs karo nusikaltimą – neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federaciją“.
TBT nurodė, kad nusikaltimai padaryti po 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.
Arešto orderiai laikomi paslaptyje siekiant apsaugoti aukas ir liudytojus, sakoma teismo pranešime.
TBT yra paskutinė instancija, nagrinėjanti nusikaltimus, jei valstybės negali arba nenori ko nors patraukti baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.
TBT prokuroras Karimas Khanas pradėjo tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui Ukrainoje, praėjus vos kelioms dienoms po Rusijos invazijos pradžios.
