Apie tai Seimo vadovė užsiminė paklausta, ar siūlys į žvalgybos kontrolieriaus pareigas buvusio ilgamečio Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojo Andriaus Tekoriaus kandidatūrą.
V.Čmilytė-Nielsen portalui lrytas.lt patvirtino, kad jau kurį laiką neoficialiai minima A.Tekoriaus pavardė yra tarp jos svarstomų kandidatų į žvalgybos kontrolierius.
„Kaip ir esu sakiusi anksčiau, ieškodama kandidatų į žvalgybos kontrolierius, peržiūrėjau keliolikos asmenų gyvenimo aprašymus, susitikau su keliais kandidatais ir šias galimas kandidatūras esu aptarusi su skirtingais žmonėmis, kurių vertinimai man buvo svarbūs, bet nelemiami“, – paklausta apie A.Tekoriaus kandidatūrą, nurodė V.Čmilytė-Nielsen.
Antradienį Seimas patvirtino vieną iš dviejų būsimų žvalgybos kontrolierių. Juo tapo pastaruoju metu Vidaus reikalų ministerijos vyriausiojo patarėjo pareigas ėjęs istorikas Nortautas Statkus, kuris anksčiau yra dirbęs ir VSD.
Šaltinių teigimu, N.Statkus į šias pareigas esą sutiko kandidatuoti tik su sąlyga, jog naujai kuriamoje institucijoje darbuosis ir ilgametę darbo VSD patirtį turintis A.Tekorius.
Vis dėlto politikos užkulisiuose kilo nepasitenkinimas, kad abu pretendentai turi darbo žvalgybos institucijose patirties, bet esą per menkai išmano žmogaus teisių sritį.
Gali būti, kad pasigirstantys nuogąstavimai stabdo ir Seimo pirmininkę, kuri delsia pateikti dar vieno ombudsmeno kandidatūrą.
V.Čmilytė-Nielsen portalui pripažino, kad šiuo metu esą yra svarstoma ir dar viena galimybė. Anot Seimo pirmininkės, gali būti siūloma koreguoti pretendentams keliamus reikalavimus, siejant juos ne vien tik su žvalgybine patirtimi.
Pasak politikės, žvalgybos kontrolieriui keliamus reikalavimus gali būti siūloma papildyti dar vienu reikalavimu – turėti dešimties metų patirtį žmogaus teisių apsaugos srityje. „Tai galėtų pakoreguoti, praplėsti ir mano svarstomų kandidatų sąrašą“, – portalui užsiminė V.Čmilytė-Nielsen.
Nežinia, ar A.Tekorius atitiktų naujus reikalavimus. Su pretendentu susisiekti nepavyko, o apie buvusį departamento direktoriaus pavaduotoją viešai skelbiama mažai informacijos.
Šiuo metu A.Tekorius eina plėtros prorektoriaus pareigas Kazimiero Simonavičiaus universitete, taip pat darbuojasi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje.
VSD jis dirbo kelis dešimtmečius – nuo 1993 metų iki 2011 metų ir buvo atsakingas už kontržvalgybą. Vienu metu A.Tekorius esą buvo laikomas konservatorių favoritu užimti departamento direktoriaus postą.
Viešai skelbiama, kad departamentui vadovaujant Arvydui Pociui ir Povilui Malakauskui, A.Tekorius esą praktiškai buvo nušalintas nuo svarbiausių sprendimų priėmimo.
Vis dėlto kai kurie šaltiniai sako, kad greičiausiai tai buvo paties A.Tekoriaus pasirinkimas, nes žvalgybos institucijos senbuvis esą nesiveržė į lyderius, priešingai – dažnu atveju laikėsi nuošalyje, buvo pernelyg atsargus.
Buvę departamento atstovai viešai yra pasakoję, kad A.Tekorius daugiausiai dirbo tik su popieriais, juos kilnodamas iš vienos krūvelės į kitą.
Be to, A.Tekorius esą vengdavo kištis į bet kokių problemų sprendimą ir, jei, pavyzdžiui, reikėdavo aptarti kokius reikalus su departamento vadovu, pas jį siųsdavo pavaldinius.
Dar mažiau žinoma, kiek A.Tekoriaus išmano žmogaus teisių sritį.
Šios srities pretendentų į žvalgybos kontrolierius išmanymas kliūva kai kuriems politikams. Dėl to buvo kritikuojamas ir N.Statkus. Ypač daug kritikos pastarasis sulaukė iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovės socialdemokratės Dovilės Šakalienės.
Parlamentarė atkreipė dėmesį, kad naujai kuriamos Žvalgybos kontrolieriaus institucijos iniciatoriai esą žadėjo ypatingą dėmesį skirti skaidrumui ir stipresnei žmogaus teisių apsaugai žvalgybos darbe,
Vis dėlto, anot D.Šakalienės, ombudsmeno pasirinkimas esą neatliepia nė vieno iš anksčiau keltų tikslų. „Šiandien pateikta kandidatūra neturi nieko bendra nei su žmogaus teisių kompetencijomis – nei studijų, nei patirties, nei viešų pozicijų kontekste. Veikiau atvirkščiai, kandidato publikacijose naudojamos formuluotės bet kurio žmogaus teisių eksperto būtų įvardytos kaip priešingos žmogaus teisių diskursui“, – kalbėdama apie N.Statkaus kandidatūrą, pabrėžė politikė.
Socialdemokratė taip pat kritikavo valdančiųjų kalbas esą niekas nesiveržia į naujai sukurtas pareigas dėl mažo atlyginimo, ir kitų priežasčių.
D.Šakalienė įsitikinusi, kad visapusiško kandidato paieškoms tiesiog esą trūko noro. Be to, anot socialdemokratės, N.Statkui ši pareigybė esą galėjo būti numatyta iš anksto ir stumia jį į interesų konfliktą, mat jis vadovavo Seimo komiteto darbo grupei, rengusiai Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektą.
Nors įstatymas buvo priimtas 2021 metų pabaigoje, Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga vis dar nesukurta. Seimo priimtą įstatymą kritikavo šalies vadovas Gitanas Nausėda, bet politikai jo veto atmetė.
Nepaisant šių nuogąstavimų, Seimas antradienį patvirtino N.Statkaus kandidatūrą. Už jį balsavo 81 Seimo narys, prieš buvo 19, susilaikė – 13.
