Lietuvos socialdemokratų partija
Partijos pirmininko rinkimai – balandžio 27–30 dienomis
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas, politologas Ainius Lašas pastebėjo, kad socialdemokratų partija savivaldos rinkimuose pasirodė geriausiai, todėl partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė greičiausiai jau yra tokioje pozicijoje, kad pati gali spręsti, ar norės toliau užimti šias pareigas, ar ne.
Tiesa, A.Lašas pripažino, kad sunku pasakyti, kaip partija ar socialdemokratų rezultatai savivaldos rinkimuose būtų atrodę, jeigu partijai būtų valdovavęs kuris nors kitas partijos narys.
„Kol kas signalai tokie, kad V.Blinkevičiūtė nori tęsti savo vadovavimą, tai kitiems teks palaukti“, – svarstė politologas.
A.Lašo manymu, naujo socialdemokratų lyderio išrinkimas galėtų turėti savo pliusų, tačiau yra ir rizikų. Pavyzdžiui, jeigu partijos pirmininko vairą perimtų dabartinis socialdemokratų vicepirmininkas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius, partija galėtų būti patraukli jaunesniam, miesto rinkėjui, nes miestuose LSDP kol kas didesnių laimėjimų neturi.
Tačiau V.Blinkevičiūtė, kaip pabrėžė A.Lašas, yra sena politikos vilkė, gerai žinoma vyresnio amžiaus rinkėjams, o ir už pačią partiją galimai dalis rinkėjų balsavo būtent dėl V.Blinkevičiūtės.
„Sunku pasakyti, ar naujas partijos pirmininkas būtų didelis laimėjimas, tačiau ilgainiui reikės atsinaujinimo – jiems bus naudinga parodyti kartų atsinaujinimą, tuo labiau, kad turi, ką parodyti“, – pabrėžė politologas.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas pastebėjo, kad V.Blinkevičiūtė yra lyderė, atnešusi partijai sėkmę savivaldos rinkimuose, todėl būtų keista, jeigu būtų pasirinktas naujas lyderis.
Politologas svarstė, kad tiek išrinktasis Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius, tiek M.Sinkevičius yra matomi kaip būsimos partijos žvaigždės, turėsiančios didesnes roles ateityje, tačiau, anot jo, bent iki prezidento rinkimų socialdemokratų vadovybėje greičiausiai pokyčių nebus.
„Vienas kintamasis yra prezidento rinkimai – klausimas, ar V.Blinkevičiūtė juose norės dalyvauti. Jeigu prezidento rinkimuose V.Blinkevičiūtei pasisektų, ji turės atsisakyti narystės partijoje. Tad jeigu būtų toks scenarijus, kitais metais matytume dar vienus rinkimus“, – priminė I.Kalpokas.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
Partijos pirmininko rinkimai – 2025 metais
Tuo metu dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pralaimėjimo savivaldos rinkimuose, anot A.Lašo, stebėtis nereikia – valdantiesiems pralaimėti rinkimus Lietuvoje yra absoliučiai normalus reiškinys, todėl pagrindo išankstiniams konservatorių partijos pirmininko rinkimams politologas teigė nematantis pagrindo.
A.Lašas pripažino, kad konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio pavardė visuomenėje yra poliarizuojanti – daliai partijos rinkėjų tiek politiko pavardė, tiek jo statusas imponuoja, tačiau kitai daliai „Landsbergio fenomenas“ yra atstumiantis.
„Ši poliarizacija partijai nėra labai naudinga – jeigu nori pasiimti rinkėjus iš abejojančiųjų, tai tampa sunku, ir tos lubos yra žemesnės. Iš kitos pusės, G.Landsbergis gali mobilizuoti daugiau rinkėjų“, – svarstė politologas.
Ilgametei konservatorių partijos narei Irenai Degutienei užsiminus, kad partijai turėtų vadovauti „telkianti, galinti rasti konsensusą ir susišnekėjimą ne tik partijos viduje, bet ir išorėje“ socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, politologas pastebėjo, kad M.Navickienė neturi tokių trūkumų, kaip G.Landsbergis – bet neturi ir tokių pačių pranašumų.
„M.Navickienė būtų mažiau poliarizuojanti ir patrauklesnė, vertinant abejojančių rinkėjų pritraukimo aspektu, tačiau jos statusas ir žinomumas yra mažesnis“, – įvertino jis.
I.Kalpokas svarstė, kad po pakankamai nesėkmingų savivaldos rinkimų konservatoriams išsirinkti naują partijos lyderį, perkrauti partiją, jos įvaizdį, būtų gana logiškas sprendimas, tačiau politologas netiki, kad bus pokyčių iki būsimų partijos pirmininko rinkimų.
Tuo metu kas galėtų vadovauti partijai po G.Landsbergio, anot I.Kalpoko, variantų yra – tiek M.Navickienė, tiek gerai vertinamas Arvydas Anušauskas, tiek premjerė Ingrida Šimonytė.
Politologo teigimu, būsimas partijos pirmininkas bus naujos konservatorių strategijos klausimas. Jeigu konservatoriai nuspręs tęsti dabartinį kursą, I.Šimonytė galėtų mobilizuoti dabartinį elektoratą.
Jeigu bus norima perkrauti įvaizdį, parodyti švelnesnį, mažiau griežtą partijos veidą, tuomet vadovauti partijai galėtų M.Navickienė.
Liberalų sąjūdis
Partijos pirmininko rinkimai – 2023 metų rugsėjo mėnesį
A.Lašas, vertindamas Liberalų sąjūdžio rezultatus savivaldos rinkimuose, svarstė, kad partijos ateitis atrodo pakankamai šviesi – laimėta daugiau mandatų ir merų postų, tačiau kyla klausimų apie tolesnes liberalų galimybes konkuruoti mieste.
Anot jo, viena turėti savo žmones regionuose – vadinamuosius „agroliberalus“, kita yra laimėti miestuose, nors būtent Liberalų sąjūdis tradiciškai buvo miestų partija – liberalesni gyventojai visada gyvena didmiesčiuose.
„Net liberalų buvusi tvirtovė Klaipėda yra išsprūdusi iš jų rankų, todėl kyla klausimų, kas toliau. Atviras klausimas, ar Viktorija Čmilytė-Nielsen yra tas žmogus, kuris gali pakeisti rinkėjų simpatijas mieste. Nematau, kad tai vyktų“, – įvertino politologas.
Nepaisant to, A.Lašas įsitikinęs, kad, jeigu partijos pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen norės, partijai vadovaus ir toliau, nes gali pateikti įtikinamus argumentus: partija rinkimuose pasirodė gerai, pati politikė yra aukštose pareigose, partija yra matoma. O kitų alternatyvų, galinčių padaryti proveržį, partijoje nesimato.
I.Kalpokas įsitikinęs, kad, jeigu V.Čmilytė-Nielsen pasirinks toliau vadovauti Liberalų sąjūdžiui, tai ir vadovaus.
„O kas kitas? Nelabai yra ryškesnių asmenybių. Jeigu pažiūrėsime į liberalų ministrus, tai nei S.Kairys, nei S.Gentvilas nelabai traukia iki partijos lyderio. O V.Čmilytė-Nielsen jau patikrinta keliuose rinkimuose – ir Seimo, ir savivaldos rinkimai buvo pakankamai sėkmingi“, – įvertino jis.
Laisvės partija
Partijos pirmininko rinkimai – 2023 metų pavasario pabaigoje-vasaros pradžioje
Nė vieno mero posto savivaldos rinkimuose nelaimėjusiai Laisvės partijai dalis ekspertų piešia niūrias prognozes, tačiau A.Lašas teigė „laisviečių“ patekimo į Seimą po būsimų rinkimų nededantis po dideliu klaustuku.
Anot jo, balsuojant savivaldoje, pralaimėjusiojo balsai sudega, tačiau nacionaliniuose rinkimuose, kaip parodė praėję Seimo rinkimai, Laisvės partija gali surinkti nemažą procentą balsų.
„Tad, kad ir dabar surinktų mažesnį, vis tiek galimybė patekti į Seimą būtų visai realistiška net ir su dabartiniais pakritusiais rezultatais ir parama“, – įsitikinęs A.Lašas.
A.Lašas abejojo, kad Remigijus Šimašius arba Tomas Vytautas Raskevičius galėtų būti alternatyvomis Aušrinei Armonaitei būsimuose partijos pirmininko rinkimuose. Anot politologo, T.V.Raskevičius mobilizuoja siaurą ratą rinkėjų, bet taip pat mobilizuoja ir opoziciją – konservatyvius rinkėjus.
„Bendrai artėjant rinkimams bus įdomi situacija valdančiojoje koalicijoje. Klausimas, ar koalicija dar išstovės, nes neatrodo, kad Laisvės partija pasieks bent dalį savo ambicingų tikslų. Jiems bus sunku kažką parodyti rinkėjams, jie darys spaudimą kitiems koalicijos nariams ir iš to gali kilti įvairių netikėtų trinčių, konfliktų ar net koalicijos subyrėjimo“, – neatmetė A.Lašas.
I.Kalpokas pastebėjo, kad Laisvės partija apskritai neturi labai gerai vertinamų politikų, tačiau tai ir nėra partija, kuri taikytųsi į visos Lietuvos rinkėją.
„Laisvės partija turi specifinius ideologinius tikslus ir toje tikslinėje grupėje A.Armonaitė galėtų būti variantas. Neatmesčiau ir T.V.Raskevičiaus kandidatūros. Taip, galbūt Vilniaus miesto mero rinkimai nesusiklostė taip, kaip tikėtasi, bet tai vienas iš įdomesnių politikų.
Jeigu partija norės eiti į kitus rinkimus sakydama, kad mes vis tiek keliame žmogaus teisių vėliavą, T.V.Raskevičius galėtų būti rimtesnis pareiškimas negu A.Armonaitė“, – įvertino politologas.
