„Tiesiogiai sieti su Vilniaus viršūnių susitikimu turbūt nereikėtų, nes parengiamieji darbai jau kuris laikas vyko ir tam tikrų dokumentų lygmenyje, ir politikos lygmenyje. Tačiau, be jokios abejonės, tai formuos saugumo aplinką, kurioje mes būsime, ar jis bus atgabentas, ar nebus. Tai yra visiškai mūsų kaimynystėje vykstantis procesas, siekiant padidintos eskalacijos santykiuose su Vakarais. Tai, žinoma, kad tai turės įtakos“, – „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.
Prezidento patarėjas nesutinka ir su viešoje erdvėje vis pasirodančiais pasvarstymais, kad Rusijos pareiškimai apie planus Baltarusijoje dislokuoti branduolinį ginklą tėra propaganda. K. Budrys atkreipia dėmesį, kad pasirengimo darbai branduolinio ginklo dislokavimui Lietuvos kaimynystėje stebimi jau keletą metų.
„Absoliučiai klaidingas vertinimas, kad tai yra tik propaganda. Nes jeigu mes matytume tik iš niekur atsirandantį tokį pareiškimą, kad mes galbūt kažkur kažką dislokuosime, tada galėtume svarstyti, kas tai yra, bet šiuo atveju tai nėra propaganda, todėl kad mes jau matėme iš Baltarusijos pusės pasirengimus, vykstančius jau daugiau negu vienerius metus“, – sakė K. Budrys.
„Tai visų pirma prasidėjo su (Baltarusijos – ELTA) Konstitucijos pakeitimu, kur sudaro teisines sąlygas, kiek ten teisė berūpėtų, Baltarusijoje tokį ginklą dislokuoti. Tada vasaros pradžioje bendri Putino ir Lukašenkos pareiškimai apie tai kaip rengiasi perduoti tam tikrus nešėjus Baltarusijai, tai yra Iskander kompleksus, kurie gali nešti branduolinį ginklą. (...) Dabar yra dar viena fazė, kur yra paskelbiama apie konkrečią datą, iki kada bus pasiruošę perduoti tą ginklą“, – akcentavo jis.
Todėl K. Budrys akcentuoja, kad pasiruošimas Baltarusijoje dislokuoti branduolinį ginklą yra daug platesnis procesas, kurio tikslas nėra tik pagąsdinti Lietuvą. Nors, prezidento patarėjo vertinimu, šią situaciją reikia vertinti rimtai, tačiau, pasak jo, reikia neužmiršti ir NATO branduolinių pajėgumų.
„Lygiai taip pat nereikia užmiršti, kad ir NATO yra branduolinis aljansas, turintis taip pat ir savo branduolinio atgrasymo strategijas ir politikas“, – akcentavo jis.
Šalies vadovo patarėjas taip pat įsitikinęs, kad diskusija dėl Rusijos atgrasymo šioje situacijoje ir atsakomųjų veiksmų turėtų vykti NATO lygmeniu.
„Reikia suprasti, kad tai nėra vien tik Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos klausimas, tai yra lygiai taip pat ir NATO klausimas. Ir reikia turėti omenyje ir kitus procesus, kurie vyksta, ir tą patį (NATO – ELTA) viršūnių susitikimą. Reikia turėti omenyje, kad ir tos sankcijos, kurias galime įvesti, kurios yra efektyvios, yra drauge su ES šalimis, tai čia derinimo reikalas yra, ne vien tik mūsų vienašališkas veiksmas“, – pabrėžė K. Budrys.
ELTA primena, kad V. Putinas šeštadienį per valstybinę televiziją pareiškė, kad dislokuos taktinius branduolinius ginklus kaimyninėje Baltarusijoje.
V. Putinas ne kartą išsakė grasinimus, kad gali panaudoti branduolinius ginklus Ukrainoje, taip atgaivindamas Šaltojo karo laikų baimes.
Jis taip pat sakė, kad panaudotų nusodrinto urano amuniciją, jei Kyjivas gautų tokios amunicijos iš Vakarų, po to, kai Jungtinė Karalystė pasisiūlė ją tiekti Ukrainai.
