Istorinis, bet klampus Lietuvos kelias į NATO: „Tiesiai į akis pasakė, kad niekada nebūsite nariais“

Kovo 29-ąją minima Lietuvos įstojimo į NATO diena. Ekspertai ir politikai tvirtina, kad, jei prieš 19 metų Lietuva nebūtų tapusi Aljanso nare, dabar šalis galėtų būti Ukrainos vietoje. Tiesa, prieš daugiau nei du dešimtmečius ne visi vieningai sutarė, kad privalome tapti NATO dalimi. Būta ir dvejonių, nuogąstaujant, kad tokiu būdu prarasime suverenumą.

Kovo 29-ąją minima Lietuvos įstojimo į NATO diena.<br>Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kovo 29-ąją minima Lietuvos įstojimo į NATO diena.<br>Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kovo 29-ąją minima Lietuvos įstojimo į NATO diena.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kovo 29-ąją minima Lietuvos įstojimo į NATO diena.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kovo 29-ąją minima Lietuvos įstojimo į NATO diena.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kovo 29-ąją minima Lietuvos įstojimo į NATO diena.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kovo 29-ąją minima Lietuvos įstojimo į NATO diena.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kovo 29-ąją minima Lietuvos įstojimo į NATO diena.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kovo 29-ąją minima Lietuvos įstojimo į NATO diena.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kovo 29-ąją minima Lietuvos įstojimo į NATO diena.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kovo 29-ąją minima Lietuvos įstojimo į NATO diena.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kovo 29-ąją minima Lietuvos įstojimo į NATO diena.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kovo 29-ąją minima Lietuvos įstojimo į NATO diena.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kovo 29-ąją minima Lietuvos įstojimo į NATO diena.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kovo 29-ąją minima Lietuvos įstojimo į NATO diena.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kovo 29-ąją minima Lietuvos įstojimo į NATO diena.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kovo 29-ąją minima Lietuvos įstojimo į NATO diena.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kovo 29-ąją minima Lietuvos įstojimo į NATO diena.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kovo 29-ąją minima Lietuvos įstojimo į NATO diena.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kovo 29-ąją minima Lietuvos įstojimo į NATO diena.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Linas Linkevičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Linas Linkevičius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Giedrimas Jeglinskas.<br>Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Giedrimas Jeglinskas.<br>Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Mar 29, 2023, 9:13 PM

Vis dėlto Lietuva apsisprendė ir šiandien esame Aljanso nariai. Kaip keitėsi ši organizacija ir kaip keitėmės mes kartu su ja? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo buvęs ambasadorius NATO Linas Linkevičius ir buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas.

Atsivėrė galimybių langas, kuriuo pasinaudojome

Lietuva trečiadienį mini 19-ąsias įstojimo į NATO gynybinį aljansą metines. 2004 m. kovo 29 d. prie NATO iš viso prisijungė septynios Europos valstybės: Bulgarija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija bei visos trys Baltijos šalys – Lietuva, Estija ir Latvija.

Buvęs ambasadorius NATO L.Linkevičius prisimena, kad dar prieš Lietuvai prisijungiant prie Aljanso būta nemažai skeptikų abejose barikadų pusėse.

„Buvo toks bendras supratimas, kad karas yra blogis, ginklai yra blogis, žinios yra gėris ir kas galėtų ginčytis? Bet net didžiausias pacifistas grėsmės atveju nori būti apgintas. Kas tai padarys? Mūsų šalyje diskusija vyko nuo pat pradžių.

Tiesą sakant, pirmos diskusijos parlamente, pamenu, buvo apie neutralumą, neutralitetą, nes visi prisiminė mūsų karius, sovietinėje kariuomenėje siųstus į Afganistaną. Kiek iš jų negrįžo... Niekas nenorėjo tokių dalykų“, – kalbėjo L.Linkevičius.

Anot jo, skepticizmas jautėsi ir tarptautiniuose koridoriuose.

„Aš dar 2000-aisiais, kai buvau ambasadoriumi NATO, prisimenu, kaip man į akis, tiesa, ne viešai, pasakė: „Jūsų šalis labai simpatiška, ir jūsų laisvės kova labai įspūdinga, bet jūs niekada nebūsite NATO nariais. Niekada nebūsite, nes yra interesai, jūs pažvelkite į žemėlapį, yra Rusija, visokio įtampos“, – pažymėjo buvęs ambasadorius NATO.

Tiesa, kaip pastebėjo L.Linkevičius, galiausiai nugalėjo proto balsas – lietuviai suprato, kad dėl geopolitinės situacijos vienui vieni nėra saugūs, todėl būtina jungtis į kolektyvinio saugumo sistemą.

„Vienoje iš jų jau pabuvojome ne savo noru, o kita buvo NATO. Atsirado bendras suvokimas, kad mums tiesiog nėra kito pasirinkimo“, – tvirtino jis.

Baimės, kad prarasime suverenumą, L.Linkevičiaus teigimu, nepasitvirtino – atsitiko priešingai.

„Jeigu lyginsime su ES, ten mes sąmoningai atiduodame dalį savo suverenių galių į bendrą kasą, turime derinti savo teisinę galią ir taip toliau. NATO mes nieko neatiduodame. Čia yra paprasčiausias nežinojimas. NATO neliepia nei skirti lėšų gynybai (rekomenduoja, bet neliepia), neliepia siųsti karių į jokias misijas...

Mes, būdami tikrai ne tokie super dideli, turime tokį patį balsą, kaip ir JAV, Didžioji Britanija. Priimame tokį patį sprendimą – ar operacinį, ar karinį, ar finansinį, ar politinį. Jeigu yra „prieš“, yra blokuojamas bet koks sprendimas“, – pabrėžė jis.

Buvęs ambasadorius NATO akcentavo, kad lemiamą žodį Lietuvos narystei NATO tarė JAV. Po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios tragedijos šalis suprato, kad, nepaisant kitų valstybių dydžio, demokratinės šalys turi vienytis.

„Atsivėrė galimybių langas, kuriuo mes pasinaudojome“, – pritarė buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas G.Jeglinskas.

NATO pabudo iš žiemos miego?

L.Linkevičius sutiko, kad karas Ukrainoje pabudino Aljanso nares, nes iki tol buvo matyti, jog joms trūko motyvacijos, politinės valios priiminėti drąsesnius sprendimus dėl gynybos išlaidų didinimo.

Dabar, anot jo, svarbu ne tik didinti išlaidas gynybai, bet ir tikslingai jas panaudoti, galvojant ne tik apie nacionalinius interesus, bet ir kolektyvinį poreikį.

L.Linkevičius pritarė, kad madas NATO Aljanse diktuoja JAV, tačiau pabrėžė, kad JAV gynybos biudžetas sudaro beveik 70 proc. viso NATO gynybos biudžeto. Sekti šiuo pavyzdžiu esą turėtų ir kitos šalys narės.

„Gal blogai palyginsiu, bet, sakykime, keturi studentai eina gerti alaus ir vienas niekada nemoka. Žinote, visi mandagūs, viskas tvarkoje, bet kažkaip nepatogu, turėtume kažkaip kartu dalintis. Šalys turi elgtis vienodai ir suprasti tą naštą“, – įsitikinęs buvęs ambasadorius NATO.

Tiesa, L.Linkevičius pastebėjo, kad yra sričių, kuriose Lietuva yra nepajėgi lygiuotis į didesnes ir galingesnes valstybes. Kaip pavyzdį jis pateikė oro gynybos pajėgas.

„Mes jų neturime praktiškai ir šiandien. Daug ko neturime. Bet turime tam tikras nišas, kur mėginame sukurti kokybę. Pavyzdžiui, kad ir Specialiųjų operacijų pajėgos. Spec. pajėgos yra bet kokios kariuomenės kokybės ženklas ir reikia dešimtmečių jas išpuoselėti, sukurti tradicijas.

Kai mūsiškiai kariavo Afganistane, jie buvo vieni nedaugelių, kurių norėjo JAV. Jos turėjo ir autoritetą, ir patirtį. Tai parodo pagarbą visai kariuomenei“, – pasidžiaugė jis.

Partneriai iš mūsų, pasak L.Linkevičiaus, tikisi ne kiekybės, o kokybės, motyvacijos ir teisingo požiūrio.

Pirmą žingsnį dėti turime patys

Buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas G.Jeglinskas tvirtino, kad „nesaugumo pasaulyje yra pilna ir jo turbūt tik daugės“, todėl Lietuvos  įsipareigojimas NATO yra be galo svarbus. Taip pat, kaip ir NATO įsipareigojimas mums.

„NATO saugumo skėtis, atgrasymas veikia. Nėra situacijos, kurioje jis nebūtų suveikęs. Aljanso nariai visą laiką buvo apginami. 5 straipsnis veikia ir jis yra absoliučiai svarbiausias dalykas. Nesaugiame pasaulyje tai labai motyvuoja.

Švedija ir Suomija, tikėkimės, nėra paskutinės šalys, kurios taps narėmis. Svarbiausia išlaikyti Aljansą ir toliau aktualų“, – komentavo G.Jeglinskas.

Jis neabejoja, kad 5-tasis NATO straipsnis grėsmės Lietuvai atveju be abejonės būtų aktyvuojamas.

„Tai yra susitarimas ir aš tvirtai tikiu, kad Aljansas gins kiekvieną valstybę, kiekvieną centimetrą“, – patikino buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas.

„Pirmiausia, ką turime daryti, ko nedarėme, kai tik įstojome, dėl įvairių ekonominių ir kitų priežasčių, investuoti į savo saugumą. Jeigu mes investuosime į savo saugumą, turėsime visuomenę, kuri yra pasirengusi kovoti, sąjungininkus mūsų teritorijoje, infrastruktūrą ir kitus dalykus, tuomet NATO irgi gins.

Pirmiausia patys turime parodyti valią“, – apibendrino G.Jeglinskas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.