Posėdžio metu sutarta, kad griežtinant pilietybės suteikimo procedūrą bus palikta išimtis tremtiniams, jų atžaloms bei Rusijos piliečiams, nuolat gyvenantiems šalyje ir galintiems įgyti Lietuvos piliečio statusą natūralizacijos būdu.
Numatyta išimtis ir dėl nekilnojamo turto įsigijimo – numatytos išlygos Rusijos piliečiams, turintiems nuolatinį leidimą gyventi, bei paveldimam turtui.
Nepaisant pasiektų kompromisų, diskusija tarp komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno ir posėdyje dalyvavusios Rusijos pilietės nemenkai įkaito.
Gavo 60 kreipimųsi
NSGK pirmininkas, konservatorius L.Kasčiūnas prieš svarstant klausimą pranešė, kad dėl siūlomų ribojimų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams komitetas sulaukė 60 įvairių kreipimųsi ir raštų.
Komitetas gavo prieš įstatymą pasisakančių asmenų peticiją, Lietuvos Raudonojo kryžiaus kreipimąsi, Lietuvos verslo konfederacijos raštą, bet ir 30-ies Ukrainos Aukščiausios Rados narių padėkos laišką.
Pastebėjęs, kad siūlomi pokyčiai sukėlė nemažą ažiotažą visuomenėje, L.Kasčiūnas priminė pataisų kontekstą.
Anot jo, valdantieji įsipareigojo iki gegužės 2 dienos nebetęsti ekstremalios padėties šalyje, todėl kai kurios nepaprastosios padėties metu taikytos priemonės, kaip vizų ribojimas, nelegalių migrantų apgręžimo politika, turi būti perkelti į atskirą įstatymą.
Taip, anot jo, ir gimė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projekto paketas – kaip nacionalinių sankcijų instrumentų idėja, kuri papildo Europos Sąjungos (ES) sankcijas.
L.Kasčiūnas teigė esantis tikras, kad komitete svarstomos įstatymo pataisos ir numatomos išimtys išspręs komiteto gautuose kreipimuose aprašytas problemas.
Rusijos pilietė: „Nebegalėsiu sakyti, kad rusai čia nėra engiami“
Tačiau kitokį požiūrį į siūlomus ribojimus posėdžiu metu išsakė daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje gyvenanti Rusijos pilietė Vladislava Sokolova.
„Į Lietuvą atvykau dar neprasidėjus Krymui, pragyvenau čia 11 metų, mokiausi lietuvių mokykloje ir jau nebeatsimenu Rusijos. Man Lietuva yra kaip namai, čia jaučiuosi komfortiškai ir saugiai. Taip jaučiausi iki tol, kol nepradėjote svarstyti šito klausimo“, – nurodė V.Sokolova.
Mergina pasakojo šiuo metu siekianti Lietuvos pilietybės, mat dėl Rusijos pilietybės Lietuvoje turinti daug problemų. Pavyzdžiui, kaip pasakojo V.Sokolova, jos nepilnametė draugė banko sąskaitą atsidarė per savaitę, o jai prireikė net keturių mėnesių.
„Mano mamai su Rusijos pilietybe yra daug sunkiau rasti darbą. Jos klausia, ar ji ukrainietė, o kai ji atsako ne, darbdaviai jai daugiau nebeatskambina.
Aš jau noriu gyventi savarankiškai, planuoju gyventi Lietuvoje. Bet, jeigu šis įstatymas įsigalios be pataisų, net negalėsiu įsigyti būsto. Nors aš niekaip neprasikaltau“, – kalbėjo ji.
V.Sokolova pasakojo, kad prasidėjus karui Ukrainoje, savanoriavo „Maisto banke“, padėdavo mamai vesti meno terapiją, skirtą atvykusioms ukrainietėms ir jų vaikams.
„Atvykau čia šešerių metų, kai dar net negalėjau balsuoti už V.Putiną, ir nematau, kodėl turėčiau būti nubausta už nusikaltimus, kurių neatlikau“, – kalbėjo ji.
„Rusijoje dabar per privalomas vadinamąsias pilietiškumo pamokas pasakoja, kad kitose Europos šalyse rusai yra skriaudžiami ir engiami, ir iki šiol Rusijoje gyvenantiems mano giminaičiams, kai jie dėl to pergyveno, galėjau sakyti, kad tai yra netiesa, kad mane priima kaip savą.
Nebegalėsiu taip sakyt, jeigu jūs priimsite šitą įstatymą“, – nurodė Rusijos pilietė.
Kvietė nuvykti į Ukrainą
V.Sokolovos istoriją išklausęs L.Kasčiūnas pastebėjo, kad per posėdžio metu aptartas ir priimtas išlygas jos minimų problemų nebelieka – nei dėl būsto įsigijimo, nei dėl pilietybės.
„Lygiai taip, gerbiama Vladislava, man skambina ukrainiečiai ir klausia labai paprasto dalyko – kodėl mūsų butus, namus, civilinius objektus, mokyklas, ligonines (400 ligoninių yra susprogdinta Ukrainoje), bombarduoja Rusija, o jos piliečiai laisvai gali pirkti nuosavybę Lietuvoje ir visoje Europoje. Noriu, kad kartais sau užduotumėte tą klausimą“, – ragino NSGK pirmininkas.
L.Kasčiūnas pabrėžė, kad tai nėra tik V.Putino karas, bet visos Rusijos karas.
„Iki šiol mes nei vienos jachtos Europoje įšaldytos neperdavėme, nei vieno įšaldyto oligarchų turto nesugebėjome konfiskuoti ir perduoti. Tai apie ką mes kalbame, miela Vladislava?
Tai yra abipusis ryšys. Mes netaikome į jus, mes taikome pirmiausiai užtikrinti vertybinius klausimus dėl ukrainiečių, antra – dėl savo nacionalinio saugumo. Tik tiek. Ir viskas“, – pabrėžė Seimo narys.
Anot jo, komitete priimtos pataisos ir toliau leis jai kurti ateitį Lietuvoje.
„Jeigu jau šiandien kalbame apie aukas, tai aukos yra Ukrainoje. Mielieji, būkit geri, gerai? Kartais truputį galvokime, kalbėdami vien apie save, galvokime apie Ukrainą. Miršta žmonės, žūsta žmonės. Genocidas, teroras.
O paskui jūsų puslapiuose girdžiu, kad jūs šias pataisas etniniam valymui prilyginant. Apie ką jūs kalbate, mielieji? Gal važiuojame į Ukrainą pasižiūrėti. Viskas, ačiū“, – pykčio nebeslėpė L.Kasčiūnas.
Kas nuspręsta?
Primename, kad Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymu siekiama įtvirtinti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Teisės aktų iniciatoriai siūlo metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).
Numatomi ribojimai, susiję ir su e. rezidento statuso suteikimu, – priėmus įstatymo pataisas, būtų nutraukiamas Rusijos ir Baltarusijos piliečių elektroninės atpažinties bei el. parašo galiojimas.
Įstatymo projektui pasiekus NSGK, parlamentarai pateikė papildomų siūlymų, susijusių su Lietuvos verslais ir toliau vystančiais ekonominius santykius su agresorėmis šalimis – siūloma viešinti tokius juridinius asmenis, jeigu jie yra susiję su šalies politikais arba yra tiesiogiai jų valdomi.
Taip pat pasiūlyta metams sustabdyti Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimą, riboti galimybes įsigyti nekilnojamojo turto (NT).
Vieningo palaikymo NSGK posėdžio metu sulaukė L.Kasčiūno registruotas pasiūlymas dėl ribojimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įvežti ar išvežti iš šalies Ukrainos grivinas.
Po svarstymo komitete teisės aktai plenarinių posėdžių salę turėtų pasiekti ketvirtadienį, kai Seimas galutinai apsispręs dėl nacionalinių sankcijų įtvirtinimo.
