„Dalį šio įstatymo nuostatų mes tikrai siūlome keisti ir siūlome, kad nei Baltarusijos opozicionieriai, nei Baltarusijos IT specialistai, nei kiti žmonės nebūtų grubiuoju būdu išgrūsti iš Lietuvos, parodant, kad niekam jų nereikia“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė V. Mitalas, pažymėdamas, kad minėtos pataisos sukuria nepasitikėjimo valstybės institucijomis vaizdinį.
„NSGK Bilotaitės ir Kasčiūno vardu praėjo pataisos, kurios, man atrodo, yra keliančios nepasitikėjimą valstybėje veikiančiais procesais“, – teigė V. Mitalas.
„Man atrodo, kad į visus procesus mes turėtume žiūrėti kiek kitaip. Juk yra visokių žmonių. Yra ir Baltarusijos opozicionierių, yra ir Lietuvos tremtinių vaikai, kurie yra užaugę ne Lietuvoje, o kitoje šalyje, kurie turi kitos šalies pilietybę ir su Rusija juos sieja tik tai, kad jie užaugo tremtyje“, – tvirtino politikas.
Todėl, akcentavo „laisvietis“, Rusijos sukelto karo Ukrainoje rizikas galima suvaldyti pilietybės įgijimo procedūras griežtinant, o ne padarant jas neperžengiamomis.
„Atvykstantiems žmonėms galima galvoti apie naujas registracijos tvarkas“, – akcentavo politikas.
ELTA primena, kad Seime verda diskusijos dėl Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno siūlymo sustabdyti Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų ir sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimą. Pasak iniciatorių, pastarasis pasiūlymas teikiamas įvertinus pilietybės instituto reikšmę bei siekiant nesudaryti galimybės įgyti Lietuvos pilietybę tų valstybių piliečiams, kurios dalyvauja vykdant Rusijos agresiją prieš Kyjivą.
Visgi, šis konservatorių siūlymas sulaukė kritikos, todėl Dalia Asanavičiūtė ir Vytautas Juozapaitis siūlo taikyti pora išimčių – suteikti teisę įgyti pilietybę natūralizacijos būdu bei numatyti išlygas tremtiniams bei jų atžaloms.
Tuo metu Seimo liberalai A. Bilotaitės ir L. Kasčiūno siūlymą iš Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projekto ragina išbraukti. Pasak jų, nuostata, numatanti pilietybės įgijimo ribojimus, neatitinka konstitucinio proporcingumo principo bei varžo asmens teises ir laisves.
