„Labai gerai, kad visi dirbame kartu – Prezidentūra, Vyriausybė, Seimas, Lietuvos kariuomenė. Visi kartu dirbame tam, kad Lietuvos ambicijos NATO viršūnių susitikime būtų įgyvendintos“, – penktadienį po uždaro Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Užsienio reikalų (URK) komitetų posėdžio žurnalistams sakė prezidento patarėja.
„Sutarėme, kad Seimas parengs rezoliuciją, kaip Seimas įsivaizduoja. Tai bus rezoliucija, dėl kurios sutaria visos valdžios šakos – t. y., kartu dirbsime su tekstu ir Prezidentūra, ir Vyriausybė“, – patikino ji.
A. Skaisgirytė pakartojo, kad Lietuvos ambicijos liečia ir NATO Rytinio flango, Baltijos regiono stiprinimą, Suomijos bei Švedijos prisijungimą prie Aljanso. Taip pat siekiama, kad šalys narės didintų savo išlaidas gynybai.
Be to, didelis dėmesys viršūnių susitikime bus skiriamas ir Ukrainai bei Kyjivo transatlantinei perspektyvai. Klausiama, kokia formuluotė dėl Ukrainos narystės NATO turėtų nugulti į Seimo rengiamą rezoliuciją, A. Skaisgirytė nebuvo linkusi detalizuoti savo pozicijų, tačiau patikino, kad formuluotė turėtų būti „pati ambicingiausia“.
„Pačios ambicingiausios“, – nedaugžodžiavo A. Skaisgirytė, atsakydama į žurnalistų klausimą, kokios formuluotės rezoliucijoje reikėtų tikėtis.
ELTA primena, kad NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks jau šių metų liepos 11–12 dienomis. Viršūnių susitikimo Vilniuje darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
2023-ųjų pradžioje NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, jog bus surengtos naujos derybos dėl išlaidų gynybai, nes kai kurios narės nori padidinti dabartinį minimalų lygį. Dabar NATO narių prašoma, kad iki 2024 m. išlaidos gynybai pasiektų bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Lietuvos lyderiai taip pat ne kartą akcentavo, jog Vilniaus susitikime Aljanso narės turėtų susitarti dėl 2 proc. nuo BVP „grindų“. Šiuo metu Lietuvos gynybos biudžetas siekia 2,52 proc. BVP.
