„Būtų labai gerai, kad Lietuva turėtų labai aiškią, vieningą poziciją. Teks derėtis – ir jau vyksta derybos – visais frontais. Tai nusprendėme bendru sutarimu, kad pradėsime ruošti Seimo rezoliuciją dėl NATO viršūnių susitikimo, kur tuos tikslus išdėstysime: tiek ko siekiame viduje, mūsų pačių saugumui, tiek ko siekiame dėl išorinių tikslų – visų pirma, Ukraina. Bet taip pat ir globalūs partneriai bei biudžeto, gynybos stiprinimas, gynybos pramonė ir kiti dalykai“, – po posėdžio žurnalistams sakė Ž. Pavilionis.
Tuo metu NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas viliasi, jog pastaroji rezoliucija sulauks vieningo palaikymo Seimo salėje.
„Mes komitetuose priėmėme sprendimą, kad parengsime Lietuvos interesus artėjančiame NATO viršūnių susitikime atspindinčią rezoliuciją, kuri, tikimės, sulauks visiškai vieningo parlamentarų palaikymo ir bus tokia aiški mūsų nacionalinių interesų deklaracija“, – teigė konservatorius.
Pasak Ž. Pavilionio, Ukrainos klausimas rezoliucijoje turėtų aprėpti Kyjivo narystės NATO perspektyvas. Tačiau kokia formuluotė nuguls rezoliucijos tekste, politikas neatskleidė. Visgi, jis pažymėjo, kad galutinės formuluotės bus tvirtinamos URK jau kitą savaitę. „Kol kas nenoriu tikrai kiekvieno žodžio įvardinti, bet aišku, kad tai yra narystė. Kaip mes ją įvardinsime – politiniu takeliu į narystę – pasižiūrėsime, pamatysime tekste jau kitą savaitę“, – aiškino jis.
„Mūsų formuluotė aiški – mes norime jų narystės. Kokia bus formuluotė sutarta NATO viršūnių susitikime Vilniuje ar vėliau Vašingtone – pažiūrėsime, tik prasideda derybos“, – svarstė Ž. Pavilionis.
Jam antrino ir L. Kasčiūnas, tvirtinęs, kad Maskva negali stabdyti Aljanso plėtros.
„Negalime suteikti Rusijai veto teisės, kad ji galėtų blokuoti kaip nors NATO plėtrą“, – aiškino politikas.
„Mes turime suteikti tautai galimybę apsispręsti“, – pridūrė NSGK pirmininkas.
ELTA primena, kad NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks jau šių metų liepos 11–12 dienomis. Viršūnių susitikimo Vilniuje darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
2023-ųjų pradžioje NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, jog bus surengtos naujos derybos dėl išlaidų gynybai, nes kai kurios narės nori padidinti dabartinį minimalų lygį. Dabar NATO narių prašoma, kad iki 2024 m. išlaidos gynybai pasiektų bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Lietuvos lyderiai taip pat ne kartą akcentavo, jog Vilniaus susitikime Aljanso narės turėtų susitarti dėl 2 proc. nuo BVP „grindų“. Šiuo metu Lietuvos gynybos biudžetas siekia 2,52 proc. BVP.
