„Žiūrint iš karinio taško, operacinio taško – Suomija turės didžiulės pridėtinės vertės mūsų bendroje kolektyvinėje gynyboje“, – penktadienį Seime susirinkusiems žurnalistams sakė V. Rupšys.
„Tas Suomijos kariuomenės pajėgumas yra didžiulis, nes Suomija, iki šiol buvusi neutrali šalis, turėjo dideles savo ginkluotąsias pajėgas, gerai parengtas pajėgas. Automatiškai būnant mūsų kolektyvinės gynybos grandinėje, sudėtyje – tai bus didžiulė pridėtinė vertė“, – aiškino jis.
Tuo metu Suomijos narystė Rusijos kariniams pajėgumams kenks mat Maskvai teks perorientuoti savo turimus pajėgumus platesniu teritoriniu principu, pažymi V. Rupšys.
Susiję straipsniai
„Rusijos kaip grėsmės pajėgumai iš karto geografiškai skaldosi į skirtingas teritorijas, į skirtingas erdves. Jų koncentracija viena kryptimi iš karto sumažėja“, – akcentavo generolas.
ELTA primena, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą, praėjusių metų gegužę Suomija kartu su Švedija atsisakė dešimtmečius trukusios savo karinio neutralumo politikos ir pateikė paraiškas prisijungti prie NATO.
Kovo 30 d. Turkijos parlamentas patvirtino Suomijos stojimo į NATO protokolą. Turkija tapo paskutine šalimi, ratifikavusia Suomijos paraišką dėl prisijungimo prie Aljanso.
Visgi, Ankara ir Budapeštas kol kas blokuoja Švedijos ketinimus prisijungti prie kolektyvinio saugumo organizacijos. Turkijos prezidentas ragina Švediją imtis griežtesnių veiksmų prieš kurdų aktyvistus, kuriuos Ankara laiko „teroristais“.
NATO lyderiai ir diplomatai viliasi, kad šią vasarą Vilniuje vyksiančiame Aljanso vadovų susitikime Suomija ir Švedija dalyvaus kaip pilnateisės bloko nares.
Lietuvos kariuomenėValdemaras RupšysNATO (Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija)
Rodyti daugiau žymių