Bendrovės vadovas Vladas Gaidys pastebi, kad nepelnytai dėl galimos pedofilijos skandalo nubaustas Liberalų sąjūdis ir jų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat susigrąžino sau įprastą įvaizdį, kaip ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, atgal susirinkęs išbarstytus populiarumo taškus.
Tiesa, labiausiai gyventojai šį mėnesį baudė nepotizmo šešėliu apsigaubusią Laisvės partiją ir jos ministrus.
O džiaugtis kuo išties turi ugniagesiai gelbėtojai ir policija. Šios institucijos fiksuoja neregėtą visuomenės pasitikėjimą.
LSDP toliau stiprina pozicijas
Pirmoje populiariausių šalies partijų lentelės pozicijoje stabiliai laikosi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), ir toliau didindama atotrūkį tarp konkurentų. Kovą socialdemokratus rinkosi net 18,1 proc. apklaustųjų, kai dar vasarį tokių buvo 15,2 proc.
Kaip pastebėjo V.Gaidys, socialdemokratų reitingai po truputį auga visus metus. Lygiai prieš metus, 2022-ųjų kovą, juos rinkosi apie 14 proc. apklaustų šalies gyventojų. Anot sociologo, partijos populiarumas atsispindėjo ir savivaldos rinkimuose, kuriuose LSDP šventė užtikrintą pergalę.
Į antrąją vietą iš trečiosios po mėnesio sugrįžo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), tiesa, beveik dvigubai atsiliekantys nuo pirmosios pozicijos.
Jeigu rinkimai vyktų kitą sekmadienį, šiai partijai savo balsą atiduotų 9,7 proc. respondentų, vasarį šis skaičius buvo panašus – 10 proc. apklaustųjų.
„Konservatorių reitingai nelabai žymiai, tačiau stabiliai mažėja. Per metus praktiškai kiekvieną mėnesį jie prarasdavo kažkokią dalį procento. Prieš metus jų reitingai siekė 11,8 proc.
Kritimas nežymus, bet stabilus. Tai jau yra tendencija“, – pažymėjo V.Gaidys.
Iš ketvirtos į trečiąją vietą, nors ir paklaidos ribose, pakilo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Šį mėnesį savo simpatijas šiai politinei jėgai atidavė 9 proc. respondentų, vasarį – 9,3 proc. apklausos dalyvių.
Į ketvirtąją vietą iš antrosios per mėnesį čiuožtelėjo ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Kovą šią partiją rinkosi 8,6 proc. apklaustųjų, vasarį – 10,1 proc.
„Valstiečių reitingai beveik nepasikeitė. Savivaldos rinkimuose jie taip pat buvo treti. O S.Skvernelio partijos populiarumas truputį pakrito. Sunku pasakyti, kodėl“, – svarstė „Vilmorus“ vadovas.
Penktoje vietoje išlieka Liberalų sąjūdis, minimaliai paauginęs savo gerbėjų gretas. Jei rinkimai vyktų kitą sekmadienį, Liberalų sąjūdžiui savo balsą atiduotų 4,6 proc. apklausos dalyvių. Vasarį tokių buvo 3,3 proc. Tiesa, dar gruodį šią partiją rinkosi 5,4 proc. respondentų.
Atgal į praėjusių metų poziciją sugrįžo ir per galimos pedofilijos skandalą populiarumo prasme itin nukentėjusi Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen.
Kovą teigiamai parlamento vadovę vertino 32,9 proc. apklaustųjų (neigiamai 43,5 proc.), kai vasarį palankiai apie ją atsiliepė vos 23,5 proc. respondentų (nepalankiai 51,2 proc.).
Tuomet buvo fiksuotas drastiškas krytis, nes dar praėjusių metų pabaigoje, gruodį, V.Čmilytės-Nielsen simpatikų gretos siekė 32,8 proc. – tiek pat, kiek ir šį mėnesį.
V.Gaidys atkreipė dėmesį, kad tiek liberalai, tiek pati V.Čmilytė-Nielsen tiesiog sugrįžo į jiems įprastas vėžes, nes praėjusį mėnesį jie buvo nepelnytai griežtai nubausti.
„Po to dar buvo gal penki skandalai, pamiršo žmonės jau tą istoriją. Liberalai sugrįžo į jiems priklausantį lygmenį. Vasario mėnuo gal buvo toks atsitiktinumas. Gal ne tiek užmiršto, bet tas V.Čmilytės-Nielsen sąryšis su pedofilijos skandalu nėra ryškus“, – aiškino sociologas.
Šeštąja vieta ir vėl tenkinasi Darbo partija. Kovą „darbiečius“ rinktųsi 2,8 proc. apklausos dalyvių, vasarį jų skaičius siekė 3,2 proc.
Septintoje vietoje atsidūrė partija „Laisvė ir teisingumas“, iš šios pozicijos išstūmusi Laisvės partiją. Artūro Paulausko vadovaujamą politinę jėgą kovą rinktųsi 2,7 proc. respondentų, vasarį tokių buvo 2,4 proc.
Beje, šios partijos lyderiui A.Paulauskui sekasi kur kas geriau. Jis patenka tarp penkių šalies politikų, šį mėnesį turinčių palankų apklaustųjų vertinimą.
Aštuntoje lentelės vietoje – nepotizmo skandalo sūkuryje įsisukusi Laisvės partija, kuri vėl šiek tiek pablogino savo pozicijas. Kovą šią partiją rinkosi 2,5 proc. apklausos dalyvių, vasarį jų buvo 3,2 proc.
Apklausoje šio skandalo šešėlis, anot V.Gaidžio, greičiausiai buvo juntamas, nors ši istorija į viešumą iškilo likus kelioms dienoms iki apklausos pabaigos. Jis žemyn smukdė ir partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės, ir „laisviečių“ deleguoto susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio reitingus.
Kovą teigiamai A.Armonaitę vertino tik 10,3 proc. apklaustųjų (neigiamai 66,1 proc.), vasarį – 14,6 proc. (neigiamai 61,7 proc.).
Apie M.Skuodį šį mėnesį pozityvią nuomonę turi 12 proc. respondentų (neigiamą 39,6 proc.). Vasarį palankiai apie ministrą galvojo 14,6 proc. apklausos dalyvių (neigiamai 35,5 proc.).
Devintoje vietoje rikiuojasi Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) su 2,1 proc., dešimtoje – Lietuvos regionų partija su 1,8 proc. ir 11-oje – Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga su 1,3 proc. apklaustųjų balsų.
Per 12 proc. apklausos dalyvių nurodė nebalsuosiantys nė už vieną partiją, per 23 proc. – nežinantys, kurią pasirinktų.
Asmenybių lentelėje – akivaizdžios rokiruotės
Iš 27 reitinguojamų politikų šį mėnesį teigiamai buvo įvertinti penki – prezidentas Gitanas Nausėda, socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis ir partijos „Laisvė ir teisingumas“ vadovas A.Paulauskas.
Vasarį labiau teigiamai nei neigiamai apklausos dalyviai atsiliepė tik apie pirmus tris šiame penketuke įvardytus asmenis.
„Gal praėjusį mėnesį buvo įtampa prieš rinkimus, – svarstė V.Gaidys.
Populiariausiu šalies politiku išlieka šalies vadovas G.Nausėda. Jis po truputį grįžta į praėjusių metų pabaigoje turėtą palankumo rodiklį. Kovą palankiai prezidentą vertino 63,9 proc. respondentų (nepalankiai 16,8 proc.), kai tuo tarpu vasarį – 57,4 proc. apklaustųjų (nepalankiai 21,7 proc.).
Pasitikėjimas augo ir pačia Prezidentūros institucija. Kovą ja pasitikintys sakė 45,8 proc. apklaustų gyventojų, vasarį – 38,9 proc.
„Prezidentūra yra kaip prezidento sinonimas. Žiūrint į pastaruosius metus, tai yra aukščiausias G.Nausėdos reitingas.
Aukštesnis rezultatas yra buvęs tik 2020 metų spalį, iki koronaviruso. Tuomet prezidentas niekur nevažinėjo, nieko nepriiminėjo. Jis buvo patekęs į nepalankią situaciją, kaip prezidentas“, – komentavo „Vilmorus“ vadovas.
Jo teigimu, beveik 64 proc. – pakankamai geras reitingas prezidentui, nors buvę šalies vadovai Dalia Grybauskaitė ir Valdas Adamkus puikuodavosi ir aukštesniais, kartais beveik 80 proc. siekiančiais populiarumo rodikliais.
Į antrąją iš trečiosios vietos pakilo LSDP pirmininkė V.Blinkevičiūtė, už savęs palikdama A.Anušauską. Palankiai kovo mėnesį apie ją atsiliepė 49 proc. apklausos dalyvių (nepalankiai 23,2 proc.), vasarį tokių buvo 41,5 proc. (nepalankiai 29,7 proc.).
Nors krašto apsaugos ministras A.Anušauskas pasislinko į trečią lentelės poziciją, jo populiarumas ir toliau auga. Kovo mėnesį palankiai ministrą vertino 46,7 proc. respondentų (nepalankiai 23,8 proc.), vasarį šis skaičius buvo mažesnis – 43,6 proc. (nepalankiai 28,4 proc.).
„Matyt, daugiau tiek V.Blinkevičiūtė, tiek A.Anušauskas ir nepasieks. Perkopus 50 proc., jau yra toks prezidentinis reitingas, kurio pasiekti partinis žmogus negali. Jeigu vieni „už“, kiti būtinai bus „prieš“, – įsitikinęs sociologas.
Ketvirtoje vietoje išlieka Darbo partijos pirmininkas A.Mazuronis. Teigiamai šį mėnesį apie jį atsiliepė 31,2 proc. apklaustųjų (neigiamai 28,1 proc.). Tuo tarpu vasarį pozityviai politiką vertino 27,9 proc. apklaustųjų (nepalankiai 31,6 proc.).
Penketuką populiariausiųjų vėl užbaigia A.Paulauskas. Kovą partijos „Laisvė ir teisingumas“ vedlį palankiai įvertino 29,3 proc. apklausos dalyvių (nepalankiai 29 proc.), vasarį šis skaičius siekė 25,6 proc. (nepalankiai 30,8 proc.).
Į šeštą poziciją per mėnesį pakilo dar kartą perrinktas Kauno miesto meras V.Matijošaitis. Kovą palankiai merą vertino 34,4 proc. apklaustųjų (nepalankiai 35,8 proc.), kai vasarį šis skaičius buvo gerokai mažesnis – 24,7 proc. teigiamų vertinimų (neigiamų 45,9 proc.).
Anot V.Gaidžio, prieš savivaldos rinkimus prieš V.Matijošaitį nukreipta komunikacinė banga jam pakenkė tik Vilniuje: „Kaune tai įtakos neturėjo.“
Ūgtelėjo ir palankumas demokratų lyderiui S.Skverneliui. Kovą teigiamai apie jį atsiliepė 33,8 proc. respondentų (neigiamai 40,1 proc.), praėjusį mėnesį – 29,3 proc. apklausos dalyvių (nepalankiai 44,3 proc.).
Paklaidos ribose nežymiai smuktelėjo TS-LKD lyderio, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir premjerės Ingridos Šimonytės reitingai. Kovą palankiai G.Landsbergį vertino 16,8 proc. apklausos dalyvių (nepalankiai 65 proc.), vasarį – 17,6 proc. (nepalankiai 66,2 proc.).
Apie ministrę pirmininkę I.Šimonytę kovo mėnesį teigiamai atsiliepė 26,8 proc. respondentų (neigiamai 55,6 proc.), vasarį šis skaičius siekė 27,1 proc. (nepalankių vertinimų buvo 56,8 proc.).
Fiksuoja istorinius rekordus
Pačiam „Vilmorus“ vadovui šį mėnesį įdomiausia buvo stebėti pokyčius institucijų vertinime. Jis atkreipė dėmesį, kad ugniagesiai gelbėtojai ir policija pasiekė rekordines populiarumo aukštumas.
Ugniagesiais gelbėtojais pasitiki net 93,5 proc. apklausos dalyvių, praėjusį mėnesį tokių buvo 91,5 proc. Tuo tarpu policija pasitikėjimą išreiškė 68,8 proc. respondentų, vasarį jų buvo 62,5 proc.
„Lyg ir banalus dalykas, kad ugniagesiai gelbėtojai užima pirmą vietą, bet tai yra rekordas. Tai – sunkiai suvokiami skaičiai. Vadinasi, tik keli gyventojai iš kelių tūkstančių neigiamai vertina ugniagesius gelbėtojus.
Policija taip pat fiksuoja rekordą, tai – aukščiausias rezultatas, kokį jie yra turėję per 25 metus, kiek vykdomos šios apklausos“, – pasidžiaugė V.Gaidys.
Beje, visai kitokia situacija su bankais. Jais šalies gyventojai daugiau nepasitiki (33,5 proc.), nei pasitiki (32,2 proc.).
„Tai – ne pirmas toks kartas, bet paprastai turėdavo koks nors bankas bankrutuoti, kad būtų toks minusas. Šįkart nėra jokio bankroto, bet yra tokia tendencija, kad jais nepasitiki.
Matyt, dėl pelnų, įvaizdžio, aptarnavimo ar dar kažko“, – apibendrino sociologas.
Lietuvos bankų asociacijos komentaras:
Konkrečios apklausos rezultatams įtakos gali turėti einamosios aktualijos ir tendencijos. Pastarasis mėnuo buvo dosnus sukrėtimų globaliam finansų sektoriui: įvyko vienas didžiausių bankų bankrotų JAV istorijoje, vėliau ties žlugimo riba atsidūrė bankas Šveicarijoje. Be šių įvykių ir Europos centrinio banko tęsiamo palūkanų kėlimo, kas ypač aktualu paskolas turintiems gyventojams, Lietuvoje kovą buvo skubotai pristatyta įstatymo leidybos iniciatyva įvesti papildomą paskolų mokestį bankams.
