NSGK numatė papildomų išimčių nacionalinėse sankcijose: baltarusiams liko dar mažiau ribojimų

Pirmadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) bendru sutarimu pritarė papildomoms ribojamųjų priemonių, taikytinų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, išlygoms. Numatytos pilietybės suteikimo išimtys tiems Rusijos piliečiams, kurie jau yra pateikę prašymus dėl Lietuvos piliečio statuso suteikimo. Taip pat nutarta baltarusiams netaikyti ribojimų ir įprasta tvarka teikti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.

Baltarusija.<br>M.Patašiaus nuotr.
Baltarusija.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 3, 2023, 11:10 AM

Seimo socialdemokratų frakcijos narė Dovilė Šakalienė paragino komiteto kolegas numatyti daugiau nei vieną išimtį, kai rusų piliečių prašymai ir sprendimai dėl Lietuvos pilietybės priėmimo nebūtų stabdomi. Politikė siūlė netaikyti ribojimų, jeigu asmuo turi teisę įgyti pilietybę natūralizacijos būdu. Taip pat neriboti pilietybės atkūrimo teisės tremtiniams bei jų atžaloms. Be to, nutarta palikti išimtį tiems Rusijos piliečiams, kurių prašymas dėl pilietybės suteikimo jau yra priimtas atitinkamų institucijų.

„Pasirinkti, kuomet asmuo gyvena Lietuvoje ir jau yra pateikęs prašymą pagal Pilietybės įstatymo 10 straipsnį – vis tik sudaryti galimybes pabaigti tą procesą“, – pirmadienį vykusio posėdžio metu savo siūlymo esmę pristatė socialdemokratė.

„Gavome ir iš jaunų žmonių labai konkrečių prašymų – išmokusių mūsų kalbą iš savo senelių ar kitų šeimos narių, baigusių čia mokslus – tai dar kartą norime tą pabrėžti (...). Tikrai norime užtikrinti nacionalinį saugumą, tačiau nenorime sudaryti bereikalingų sunkumų tiems asmenims, kurie nuosekliai rodo savo lojalumą Lietuvai, nuolat priešinasi Rusijos karui prieš Ukrainą“, – pažymėjo ji.

Pastarasis politikės siūlymas komitete sutiktas palankiai – jam pritarta bendru sutarimu.

Tuo metu valstietis Jonas Jarutis patikslino savo siūlymą ir paragino numatyti ribojimą dėl leidimų laikinai gyventi šalyje taikyti tik Rusijos piliečiams. Anksčiau politikas siūlė taikyti pastarąją sankciją ir baltarusiams, tačiau nukelti ribojimų įsigaliojimo terminą.

„Baltarusiai lieka be jokių apribojimų“, – apibendrino J. Jarutis.

Užsienio reikalų ministerijos Sankcijų grupės vadovė Renata Jasilionytė tvirtino, kad ministerija palaiko valstiečio siūlymą ir tvirtino, kad išimtys yra svarbios į Lietuvą nuo Aliaksandro Lukašenkos pasitraukusiems visuomenininkams ir opozicionieriams.

„Tikrai derinta (nuostata – ELTA) ir galėtume pritarti šiai pataisai, nes tai svarbu visų pirma politinės, pilietinės ir visuomeninių organizacijų nariams, kurie yra radę prieglobstį Lietuvoje. Mes manytume, kad šita pataisa yra okei“, – kalbėjo specialistė.

ELTA primena, kad antradienį Seimas turėtų apsispręsti dėl nacionalinių sankcijų įtvirtinimo. Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projekte siūloma metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).

Taip pat būtų įvedami ribojimai, susiję su pilietybės suteikimo procedūromis – metus galiotų griežtesnė tvarka, numatant išimtis tremtiniams, jų atžaloms bei Rusijos piliečiams, turintiems leidimą gyventi Lietuvoje bei galintiems įgyti Lietuvos pilietybę natūralizacijos būdu.

Be to, pasiūlyta griežtinti Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išlygos būtų taikomos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgyja paveldėjimo teisėmis.

Numatomi ribojimai, susiję ir su e. rezidento statuso suteikimu – priėmus įstatymo pataisas, būtų nutraukiamas Rusijos ir Baltarusijos piliečių, elektroninės atpažinties bei el. parašo galiojimas. Išimtys būtų taikomos tik tiems asmenims, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje.

Ribojamosios priemonės įvedamos ir ukrainietiškų grivinų įvežimui bei išvežimui iš šalies.

Šios ribojamosios priemonės būtų taikomos vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos – t. y., nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. Visgi, Vyriausybė turėtų teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.

Dalį šių nacionalinių sankcijų Lietuva taiko ir dabar, tačiau siekiama juos perkelti į atskirą įstatymą ir nesieti konkrečiai su nepaprastosios padėties režimu.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.