Nacionalines sankcijas įtvirtinančiame Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projekte siūloma metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus). Visgi, po diskusijų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK), nutarta Baltarusijos piliečiams nekeisti leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo tvarkos.
Taip pat įstatymu būtų įvedami ribojimai, susiję su pilietybės suteikimo procedūromis – metus galiotų griežtesnė tvarka, numatant išimtis tremtiniams, jų atžaloms bei Rusijos piliečiams, turintiems leidimą gyventi Lietuvoje bei galintiems įgyti Lietuvos pilietybę natūralizacijos būdu. Taip pat būtų taikoma išlyga tiems rusams, kurių prašymai dėl pilietybės suteikimo jau yra priimti atitinkamų institucijų.
Be to, teisės aktais pasiūlyta griežtinti Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išimtys būtų taikomos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgyja paveldėjimo teisėmis.
Numatomi ribojimai, susiję ir su e. rezidento statuso suteikimu – priėmus įstatymo pataisas, būtų nutraukiamas Rusijos ir Baltarusijos piliečių elektroninės atpažinties bei el. parašo galiojimas. Išimtys būtų taikomos tik tiems asmenims, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje.
Ribojamosios priemonės įvedamos ir ukrainietiškų grivinų įvežimui bei išvežimui iš šalies.
Šios ribojamosios priemonės būtų taikomos vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos – t. y., nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. Visgi, Vyriausybė turėtų teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.
Dalį šių nacionalinių sankcijų Lietuva taiko ir dabar, tačiau siekiama juos perkelti į atskirą įstatymą ir nesieti konkrečiai su nepaprastosios padėties režimu.
Siūlymams – kritika iš Prezidentūros
Visgi, pastarieji siūlymai ir numatomos skirtys tarp Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomų sankcijų sulaukė Prezidentūros kritikos. Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys sekmadienį LRT televizijai teigė, kad prezidentas veikiausiai vetuos ribojamųjų priemonių įstatymą. Nors pati iniciatyva yra sveikintina, pasak patarėjo, teisės aktais nederėtų kurti skirtingų taisyklių rusų ir baltarusių piliečiams.
„Įstatymo iniciatyva yra iš tikrųjų sveikintina, taip nacionališkai turime ir įstatymų lygmenyje užsitvirtinti tam tikrą savo poziciją ir taikyti priemones mums grėsmę keliančioms valstybėms. (...) Tačiau ko mes negalime sau leisti daryti – tai diferencijuoti politiniu būdu Rusijos ir Baltarusijos, sakant, kad viena valstybė yra labiau agresyvi, negu kita valstybė ar kažkokią kitą negerą žinią siųsti į pasaulį“, – sakė K. Budrys.
„Jeigu liktų tokia forma kaip yra, iškeliant šias dvi valstybes, tai būtų labai tikėtina“, – nurodė jis, klausiamas, ar prezidentas gali vetuoti ribojamųjų priemonių įstatymą.
Anot G. Nausėdos patarėjo, Vilnius laikosi principo, kad Rusija ir Baltarusija turėtų būti vertinama lygiaverčiai.
Dėl atsakomybės už sankcijų pažeidimus sutarė praėjusią savaitę
Nacionalinių sankcijų įstatymo projektas, kurį Seimui teikė Užsienio reikalų ministerija (URM), yra Tarptautinių sankcijų įstatymo pataisų paketo dalis. Praėjusią savaitę parlamentas jau pritarė daliai lydinčiųjų teisės aktų ir taip nustatė baudas fiziniams ir juridiniams asmenims už ekonominių ribojimų pažeidimus.
Baudžiamojo kodekso, Administracinių nusižengimų kodekso bei Tarptautinių sankcijų įstatymo pataisomis numatyta, kad atitinkamos bausmės tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims bus taikomos ne tik už tarptautinių, bet ir Lietuvos teisės aktais įtvirtintų sankcijų pažeidimus.
Seimo priimtame įstatymo projekte numatoma už ribojamųjų priemonių pažeidimus taikyti baudas nuo 200 iki 6 tūkst. eurų, juridiniams asmenims – nuo 600 iki 6 tūkst. eurų. Pakartotinis pažeidimas užtrauktų baudą nuo 2 tūkst. iki 6 tūkst. eurų, o verslininkams ar kitiems už juridinis asmenis atsakingiems asmenims – nuo 4 tūkst. iki 6 tūkst. eurų. Be to, siūloma, kad už nusižengimus būtų galima skirti ne tik baudas, bet ir prekių, paslaugų ar kitokių lėšų konfiskavimą. Pastarieji ribojimai nugultų į Administracinių nusižengimų bei Baudžiamąjį kodeksus.
Tuo metu Tarptautinių sankcijų įstatymą siūloma papildyti nuostatomis dėl sankcijas pažeidžiančių juridinių asmenų. Už pirmąjį nusižengimą, verslams būtų skiriama bauda, kurios dydis siektų nuo 50 iki 100 proc. sankcijų pažeidimo prekių ar paslaugų vertės. Pažymima, kad tokia bauda negalėtų būti mažesnė nei 10 tūkst. eurų. Jeigu tarptautinių sankcijų pažeidimo dalykas nėra prekės ar paslaugos, tuomet būtų skiriama bauda nuo 10 tūkst. iki 50 tūkst. eurų.
Už pakartotinį arba didesnės nei 100 tūkst. eurų vertės nusižengimą būtų skiriama bauda, siekianti iki 5 proc. metinių juridinio asmens pajamų.
