„Vis dar atvyksta (į Lietuvą karo pabėgėlių iš Ukrainos – ELTA), bet, aišku, žymiai mažiau – nuo 20 iki 50 registruojame kiekvieną dieną. Galime sakyti, kad tai yra pats mažiausias atvykstančiųjų srautas, kokį esame turėję nuo karo pradžios“, – LRT radijui trečiadienį sakė E. Gudzinskaitė.
Anot MD vadovės, dalis į Lietuvą atvykstančių ukrainiečių tai daro antrą kartą, mat šiems sugrįžus į Ukrainą, joje įsitvirtinti nepavyko. Tokie asmenys, pasak E. Gudzinskaitės, gali gauti laikinąją apsaugą kaip karo pabėgėliai.
Kaip pasako E. Gudzinskaitė, šiuo metu laikinoji apsauga (kaip karo pabėgėliams) suteikta apie 44 tūkst. iš Ukrainos atvykusių žmonių.
„Tačiau žinome, kad iki tūkstančio ukrainiečių, kurie atvyko į Lietuvą ir gavo laikinąją apsaugą, vėliau jau susirado darbdavį ar nusprendė mokytis ir leidimus gyventi gavo kitais pagrindais, taip pat turime apie 3 tūkstančius ukrainiečių, kurie negalėjo būti pripažinti karo pabėgėliais, nes galbūt anksčiau, iki karo, atvyko, bet galbūt negali grįžti (į Ukrainą – ELTA) dėl karo“, – komentavo E. Gudzinskaitė.
Taigi, anot jos, Lietuvoje yra apie 48 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, o iš viso ukrainiečių bendruomenę šalyje, metų pradžios duomenimis, sudarė apie 95 tūkst. Ukrainos piliečių.
MD duomenimis, apie 4 tūkst. Lietuvoje buvusių ukrainiečių deklaravo išvykimą į kitos Europos Sąjungos valstybę. Anot E. Gudzinskaitės, dažniausiai ukrainiečiai vyksta Vokietiją, Švediją, Belgiją.
