Trečiadienį žurnalistas Dovydas Pancerovas pasidalijo dokumentais, įrodančiais, jog prezidentas besikuriant Sąjūdžiui įstojo į Lietuvos komunistų partiją. Šalies vadovas šios informacijos nenurodė kandidatuodamas į prezidento postą.
Kaip tvirtino Prezidentūra, informuoti apie partinę priklausomybę anketoje nėra privaloma.
Tiesa, G.Nausėda trečiadienio vakarą nepraleido progos pareikšti, kad toks atradimas galimai yra politinių oponentų bandymas jį „medžioti“ prieš artėjančius prezidento rinkimus.
Pasak šalies vadovo, artėjant 2024 m. prezidento rinkimams, jo kritikai ir tos politinės jėgos, kurios turi „rezervuotą požiūrį į prezidentą – ne konservatorių partijos narį“, vykdo „tam tikras akcijas“, silpninančias jo paties pozicijas.
„Jeigu taip atrodytų tiktai man vienam, laikytumėte, kad tai yra subjektyvi mano nuomonė. Bet man susidaro įspūdis, kad artėjant 2024 m. rinkimams ta būsena, kurią aš vadinu medžiojimo būsena, tampa jau labai sisteminga ir tie veiksmai, kurie yra pastaruoju metu vykdomi, vis dėlto, yra turbūt projektuojami į 2024 metus.
Nors aš nei esu apsisprendęs, nei esu paskelbęs, kad juose (rinkimuose – ELTA) dalyvausiu“, – trečiadienį TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjo šalies vadovas.
G.Landsbergis: tai yra vieno žmogaus atsakomybė
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, reaguodamas į G.Nausėdos žodžius, ketvirtadienį svarstė, kad žinia apie nuslėptą šalies vadovo biografijos detalę yra akivaizdi.
„Man atrodo, informacija yra nekelianti kažkokių dvejonių – tai yra tiesiog archyvo informacija. Rodos, šiame etape geriausia, kad prezidentas pats visuomenei paaiškintų apie priežastis, aplinkybes. Tai yra jo diskusija su jo rinkėjais ir su jo atstovaujama visuomenės dalimi.
Pasižiūrėkite, ar pirmas politikas, kuris kuo nors apkaltina konservatorius?“, – retoriškai klausė TS-LKD lyderis.
„Tai yra vieno žmogaus atsakomybė apie pasakytą ar nepasakytą informaciją su jo rinkėjais. Manau, tiesiog reikia taip ir palikti“, – pridūrė G.Landsbergis.
V.Čmilytė-Nielsen: ne ta vieta, kur reikėtų ieškoti sąmokslų
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen savo ruožtu priminė, jog pats G.Nausėda savo sprendimą nepaviešinti tokios informacijos jau įvardijo kaip klaidą.
„Na, prezidentas jau ir pats pripažino, kad tai buvo klaida. Akivaizdu, kad tokie faktai, net jei formaliai ir neprivaloma jų viešinti, yra svarbūs“, – kalbėjo Seimo vadovė.
„Visų pirma, labai džiaugiuosi, kad prezidentas berods nesakė, kad liberalai jį medžioja, tai čia galbūt konservatoriai galėtų atsakyti. O jei rimčiau, man rodos, kad visų pirma tai ne ta vieta, kur reikėtų įžvelgti sąmokslo teorijas. Nematau tam jokio racionalaus pagrindimo.
O dėl 2024 metų – mano žiniomis, dar nėra nė vieno kandidato“, – pažymėjo V.Čmilytė-Nielsen.
A.Armonaitė: nereikia per daug koncentruotis
Laisvės partijos lyderė, ministrė Aušrinė Armonaitė taip pat sureagavo ir į prezidento pasisakymus, kai aiškindamasis dėl savo sprendimo stoti į Komunistų partiją, G.Nausėda apkaltino konservatorius vykdant politinę medžioklę. A.Armonaitė atkreipė dėmesį, kad politika yra laukas, kur nuolatos galima jaustis medžiojamu, tačiau, anot jos, nereikėtų į tai koncentruotis.
„Politika yra toks laukas, kur visada gali jaustis medžiojamas. Tą galiu sakyti ir iš savo patirties. Bet, matyt, nereikia per daug į tai koncentruotis. Reikia koncentruotis į darbus, į kovą už idėjas ir tiesiog visiems politikams to galiu palinkėti, tai, aišku, pirmiausiai sau taikau“, – akcentavo ji.
G.Nausėdos išskirtiniu nevadina
Opozicinės socialdemokratų frakcijos atstovas Gintautas Paluckas savo ruožtu pažymėjo, kad politikoje „visi vieni kitus medžioja“, tad ne išimtis ir šalies vadovas.
„Pats faktas po 35 metų yra menkai reikšmingas. O ką nurodyti prie neprivalomų duomenų biografijoje pats prezidentas ar kiti valstybės vadovai sprendžia. Vieni nurodė, kiti – nenurodė.
Politikoje visi vieni kitus medžioja – čia yra nuolatinė būklė. Neturėtų tai prezidento stebinti ar kažkaip gluminti“, – komentavo G.Paluckas.
Pasak socialdemokrato, prezidentas šiuo atveju nėra kažkuo išskirtinis, nes tai yra politinė konkurencija, o žiūrint į „politinį kalendorių“ ji gali suaštrėti.
„Manau, apie pažeidžiamumą mes kalbėti tikrai negalėtume. Tiek savo darbais, tiek savo pozicijomis ar lojalumu Lietuvai prezidentui nesukėlė jokių abejonių.
Bet, mano įsitikinimu, tokius dalykus, kurie gali apaugti gandais, sąmokslais ar spekuliacijomis pats politikas, viešas asmuo, jo interesas yra tai nurodyti“, – vertino parlamentaras.
A.Mazuronis: bandymas pagražinti teisybę
Darbo frakcijos atstovą Andrių Mazuronį G.Nausėdos pozicija taip pat nustebino.
„1988 metais, kai jau visa Lietuva kunkuliavo nepriklausomybės judėjimais, man šiek tiek keistokas požiūris ir vertybių suvokimas.
Tai buvo laikmetis, kai žmonės jau turėjo pasirinkti, kurioje pusėje jie yra, ir argumentacija, kad dėl mokslinio laipsnio ar kažko toks apsisprendimas buvo, man jis keistokas. Bet gal aš vertybėse kažko nesuprantu“, – svarstė A.Mazuronis.
O tai, kad šalies vadovas šio fakto nenurodė savo biografijoje, pasak politiko, yra dar blogiau.
„Tokio lygio politikams tikėtis, kad tokie dalykai neišlįs ar kad jų nutylėjimas eliminuos tau rizikas ateityje, tai toks šiek tiek naivokas ir primityvokas tikėjimas. Nėra dar buvę tokių atvejų, kad tokie dalykai būtų neišlindę. Aš tai vertinu kaip bandymą pagražinti teisybę“, – kalbėjo „darbietis“.
Tiesa, A.Mazuronis sutiko, kad pasirinktas „keistas laikmetis“, ir tie, kuria šią informaciją paviešino, galbūt ją žinojo jau anksčiau.
„Manau, tie faktai kai kam buvo žinomi jau pakankamai ilgą laiko tarpą, ir tik dabar nuspręsta jos viešumoje išeskaluoti“, – vertino jis.
S.Skvernelis įvertino prezidento politinį stažą
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Saulius Skvernelis svarstė, jog 2019 metais rinkėjai visgi buvo „šiek tiek suklaidinti“.
„Ta nepartiškumo korta buvo labai stipri. Pasirodo, bent iš pirmo pretendentų trejetuko tik du buvo nepartiniai. Iš esmės nežinau, kodėl reikėjo paimti ir to fakto neviešinti. <...>
Tai būtų buvęs objektyvus faktas ir rinkėjai būtų galėję žinoti visą pilną informaciją apie kandidatą, kuris visą laiką akcentavo, kad yra nepartinis, ne politikas, toli nuo politikos, o stažas, pasirodo, politiko ilgesnis nei gerbiamos Ingridos, mano ir kitų politikų“, – juokavo S.Skvernelis.
Visgi politikas pripažino, kad šalies vadovas po pasirodžiusių naujienų atrodė sugniuždytas.
„Vakar, kas stebėjote jo pasisakymus žiniasklaidoje, vienoje iš laidų, turbūt, tokio sugniuždyto prezidento neteko matyti. Tai rodo, kad žmogus, matyt, nėra abejingas. Jam skauda. Tas faktas nėra malonus. Visgi tai yra žmogus, o ne kažkokia pareigybė, kuri šaltai ir abejingai į viską reaguoja“, – teigė S.Skvernelis.
