Procesas dėl šio teisės akto prasidėjo po Pekino ir Vilniaus konflikto dėl atidarytos Taivaniečių atstovybės. Reaguodama į šį žingsnį Kinija Lietuvai taikė ekonominį šantažą. Nors tuo metu, bendrija ir taip siekė padėti Lietuvai, visgi, jei susitarimas dėl ES atsakomųjų priemonių būtų galiojęs jau tada, būtų efektyviau ir greičiau pritaikytos priemonės pažaboti Kinijos piktnaudžiavimą.
„Tai mūsų skausmai ir bėdos. Tai ir buvo priežastis, kodėl Europos Sąjunga pradėjo svarstyti šias priemones. Tai yra priemonės, kurios skirtos tam, kad ES turėtų bendrus atsako mechanizmus, jei pasikartotų tokios situacijos, kokias Kinija taikė ir taiko Lietuvai. Tai būtų ekonominiai atsakai“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė europarlamentaras Andrius Kubilius.
Pasak politiko, atsakas būtų nuo prekybinių privilegijų sustabdymo, jei tokios yra, iki tokių pat sankcijų, kokios dabar yra taikomos Rusijai. Atsako stiprumas priklausytų nuo to, kokių ekonominio šantažo priemonių imasi trečioji šalis. „Yra numatytas mechanizmas, kaip būtų vertinami trečiosios šalies veiksmai, jų poveikis tiek visai ES, tiek vienai šaliai, tiek bendrai visai rinkai. Pagal tokį poveikį būtų pasirenkamas atsako dydis“, – nurodė europarlamentaras.
A. Kubiliaus teigimu, tai yra teisingas ir racionalus žingsnis, o tuo pačiu ir perspėjimas Kinijai ar kokiai kitai valstybei kuri sugalvotų imtis tokių veiksmų prieš Lietuvą ar bet kurią kitą ES šalį. „ES savo arsenale dabar turės pakankamai aštrius atsako ginklus. Dabar šalis iš tikrųjų galėtų tikėtis bendrijos atsako ir nesijausti vieniša, neapginama“, – kalbėjo politikas.
Nors Pekino ir Vilniaus konflikto metu, bendrija atsakomųjų priemonių numačiusi dar nebuvo, ES ir taip siekė padėti Lietuvai, nuo pat pradžių deklaravo, kad Kinijos ekonominio šantažo veiksmai yra nepriimtini, tuomet kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją, kuri pradėjo tyrimą dėl Kinijos veiksmų. „Dabar po visų šių procedūrų gimsta ir naujas teisinis, ekonominio atsako mechanizmas, kurį būtų netgi galima vadinti „Lietuvos mechanizmu“, – pažymėjo A. Kubilius.
Bendrijoje itin vertinamas kiekvienos narės balsas, taigi kyla klausimas, kas nuspręs, kad taikomos priemonės vienai iš ES šalių yra ekonominis šantažas, ar vėl nesusidursime su keliomis narėmis, kurios prieštaraus, kad būtų imtasi atsakomųjų priemonių. O galbūt didžiosios ES valstybės nenorės susigadinti santykių su trečiąja šalimi, kuri taiko ekonominį spaudimą vienai iš valstybių narių. Pasak Europos parlamento nario, Europos Komisijoje, Parlamente ir tarp vadovų vis labiau linkstama nebesudaryti tokių mechanizmų, kuriuose galiotų veto teisė. Norima pereiti prie normalių demokratinių sprendimų, kur daugumos balsais būtų nuspręsta, ar taikyti mechanizmą ar ne. „Veto teisė, kaip matome, kad ir kokios Vengrijos atveju, tampa pagunda šantažuoti visus ir visais atvejais. Dėl to ES tampa silpnesnė ir negalinti judėti. Kalbant apie tą pačią Kiniją, Lietuvoje kai kam vis dar atrodo, kad ES didžiosios valstybės labai nori draugauti su Kinija, nenori jos bausti. Kiek tenka diskutuoti Europos Parlamente, su Komisija, turiu pasakyti, kad Europoje vis labiau įsivyrauja nuotaikos, kad su Kinija bendrauti – viskas gerai, bet reikia turėti instrumentus, kurie leistų apsiginti ir kartu neleistų naudoti tokių priemonių, kokios buvo naudojamos prieš Lietuvą. Kartu daug dėmesio skiriama žmogaus teisių pažeidimams, kitaip sakant, nuotaikos Kinijos atžvilgiu, pavadinčiau, atšalinėja. Lietuvos veiksmai šioje vietoje susilaukia nemažai pozityvaus dėmesio ir supratimo“, – sakė A. Kubilius.
Politiko teigimu, Europos Sąjunga savo požiūriu į Kiniją gana sparčiai supanašėjo su Jungtinių Valstijų. „Turbūt net anksčiau nei JAV, ES pradėjo svarstyti ne tik Kinijos investicijas į ES šalių ekonomikas nacionalinio saugumo požiūriu, bet ir vertinti ES šalių investicijas į Kinija tokiu požiūriu. Taigi, pradedant nuo visų aukštųjų technologijų, Europos kompanijų, jei jos nori investuoti į Kiniją, tai joms iškyla poreikis, kad jos būtų tikrinamos ES institucijų, prieš nusprendžiant investuoti. ES mano, kad tai gali sukelti pavojų bendrijoje, technologijų nutekėjimą ir panašiai <...> Reikia stebėti savo investicijas, nes jei kažkuri šalis daug investavo, ji tampa priklausoma. Jei Kinija pradeda daryti spaudimą tokioms investicijoms, tai atsiliepia ir ES sostinėms“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo Europos Parlamento narys A. Kubilius.
Pasak politiko, svarbu prisiminti ir Vokietijos pavyzdį. Šalis visiškai neseniai pasimokė iš savo strateginės klaidos tapti labai priklausoma nuo Gazprom dujų. Dabar Berlyne jau keliamas kitas klausimas, ar nėra blogai, kad Vokietijos ekonomika taip stipriai priklausoma nuo Kinijos.
