Jų teigimu, jeigu G.Nausėda dar prieš prezidento rinkimus būtų atvertęs visas kortas, dabartinio skandalo nebūtų, nes dabar jam tenka teisintis, o jo atsakymai kartais sukelia tik dar daugiau klausimų.
Nepamena, kaip baigėsi jo karjera partijoje
Prezidentas G.Nausėda, paviešinus dokumentus, kad 1988 metų pavasarį jis įstojo į Lietuvos komunistų partiją (LKP), prisipažino suklydęs, jog Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) anketoje prieš rinkimus neatskleidė šios savo biografijos detalės.
Tiesa, paklaustas, kaip baigėsi jo karjera šioje partijoje, šalies vadovas tikslių detalių tikino nepamenąs.
„Aš buvau blogas narys ir aš manau, kad kažkuriame etape galėjau būti pašalintas dėl to, kad nemokėjau mokesčių, nedalyvavau posėdžiuose. Tai buvo virsmo metas, kuomet tos tvarkos buvo mažai. Bet, tiesą sakant, nuo pat pradžių nei kažkoks propagandistas buvau, nei kažkokias užduotis man kas nors skyrė.
Taip, aš tikrai dalyvavau kai kuriuose posėdžiuose, bet jų turinio neprisimenu, nes jie buvo tiesiog be turinio, apie kažkokius dalykus, kuriuos sunkiai dabar ir prisiminti galiu.
Tokia ta mano pakankamai trumpa ir pilka karjera šitoje partijoje“, – sakė G.Nausėda.
G.Kirkilas: visa tai galima nesunkiai išsiaiškinti
Ekspremjeras Gediminas Kirkilas atkreipė dėmesį, kad 1989 metų pabaigoje LKP atsiskyrė nuo Tarybų Sąjungos komunistų partijos (TSKP) ir tapo savarankiška politine jėga. Tiems, kas norėjo jai priklausyti, reikėjo išsiimti naują partinį bilietą.
„Įvyko nauja registracija. Kuomet LKP atsiskyrė nuo Maskvos, buvo maždaug apie 240 tūkst. (narių), kai mes perregistravome LKP, joje jų liko apie 82–83 tūkst. Taip pat ant vadinamosios platformos, kuri liko prie Maskvos, buvo apie 10–15 tūkst. žmonių. Tiksliai niekas nežino, nes jie niekad neskelbė skaičių.
Reiškia, kad visas kitas šimtas su viršum tūkstančių tiesiog nepaėmė jokio bilieto ir išėjo iš partijos“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Oponentai“ pasakojo G.Kirkilas.
Ekspremjero teigimu, tikėtina, kad tarp tokiu būdu iš Komunistų partijos pasitraukusių asmenų galėjo būti ir G.Nausėda.
Ar iš tiesų prezidentas, prieš rinkimus pildydamas VRK anketą, galėjo pamiršti tokį savo biografijos faktą? Ilgametis politikas taip nemano. Jis svarstė, kad G.Nausėdai tiesiog buvo patogiau nepaminėti šios detalės.
„Kaip patogu. Matote, žmonės visada linkę savo biografijas parašyti kuo gražiau. Tai yra visiškai suprantama. Iš kitos pusės, gana naivu tikėtis, kad toks dalykas, kaip buvimas TSKP, kuris yra fiksuojamas įvairiais dokumentais įvairiuose lygiuose, (neišaiškėjo anksčiau). Aš net stebiuosi, kodėl šis faktas neiškilo per prezidento rinkimus“, – neslėpė G.Kirkilas.
Savo ruožtu pats G.Nausėda tvirtino apie savo partinę praeitį prieš rinkimus neužsiminęs dėl to, kad jo niekas apie tai neklausė. Ekspremjeras pastebėjo, kad greičiausiai niekas neklausė todėl, jog „niekam nekilo minčių“.
Ar prezidentas galėjo likti ant vadinamosios „platformos“, kuri liko su Maskva? Anot G.Kirkilo, tai išsiaiškinti būtų nesunku.
„Tas irgi yra archyvuose. Po Rugpjūčio pučo archyvai buvo perimti. Kaip tuo metu kai kas kalbėjo, ypatingai rajonuose, kad ten buvo labai daug įdomių pavardžių. Bet tai niekada nebuvo apibendrinta ar kaip nors paviešinta. Aš manau, kad visa tai yra archyvuose“, – pabrėžė politikas.
Ši informacija esą turėtų būti tame pačiame Lietuvos ypatingajame archyve, kuriame „Laisvės TV“ žurnalistas Dovydas Pancerovas atrado ir dokumentus apie G.Nausėdos praeitį su LKP.
„Reikia žiūrėti, kur po to kokia buvo registracija – ar užsiregistravo savarankiškai į LKP, ar ant platformos liko, ar apskritai išėjo. Dauguma, kurie visiškai išstojo, rašė pareiškimus. Tai galima atsekti“, – nurodė G.Kirkilas.
Šios detalės nemini ir kiti?
Valstietis Giedrius Surplys sutiko su G.Kirkilu, kad, pildydamas VRK anketą, šalies vadovas galėjo sąmoningai nutylėti jam nepalankias biografijos detales.
„Aš sutiksiu su Gediminu, kad biografija – toks žanras, jog tu jį rašai kaip tau patogiau. Kalbant apie kandidatų į prezidentus anketą, aš bandžiau žvilgtelėti į kitų mūsų Seimo narių, aukštų pareigūnų kandidatų anketas. Atvirai pasakysiu, greitai neradau nė vieno žmogaus, kuris būtų rašęs, kad priklausė Komunistų partijai“, – pažymėjo G.Surplys.
„Įsivaizduokime situaciją, kad toje anketoje, kur reikia įrašyti, priklausei ar priklausai kokiai nors partijai, atsirastų vienas vienintelis įrašas – Komunistų partija. Na, būtų tikrai neadekvatu“, – mano valstietis.
Pasak jo, galimai susidarytas įspūdis, anketoje klausiama tik apie partijas, susikūrusias Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu, skamba logiškai.
„Lietuvoje buvo daug žmonių, kurie buvo Komunistų partijos nariai. Kai jau sukosi Sąjūdis (aš tuo metu buvau aštuonerių metų, bet atsimenu puikiai), matyt, tas bilietas tiesiog gulėjo stalčiuje ir niekam nebereikėjo jo keisti į LKP bilietą.
Manyčiau, kad čia toks ir kriminalas“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Oponentai“ kalbėjo valstietis.
Panašiai prezidento veiksmus aiškino ir liberalas Arminas Lydeka.
„Ne visai gražiai šita situacija atrodo. Matomai, kad toks faktas, priklausymas partijai, ponui G.Nausėdai neatrodo pozityvas. Matomai dėl to ir nusprendė apie tai nekalbėti, nerašyti ir palikti užmarštyje tą faktą“, – pasisakė politikas.
Kaip teigė G.Kirkilas, viena iš priežasčių, kodėl G.Nausėdai buvo aktualu neminėti buvusios priklausomybės Komunistų partijai, yra jo nuolatinis nepartiškumo akcentavimas.
„Grįžkime prie rinkiminės kampanijos. Joje labiausiai buvo akcentuojamas nepartiškumas. Pas mus tokia vertybė pasidariusi – nepartinis, o jeigu partinis, pavyzdžiui, esi liberalas, tai čia jau blogai. Prezidentas bet kuriuo atveju – ar jis partinis dalyvauja rinkimuose, ar nepartinis – sustabdo narystę partijoje.
Tuo metu buvo tas akcentuojama. Dabar įsivaizduokite, staiga parašai, kad priklausei Komunistų partijai. Manau, kad šitas dalykas nulėmė, kodėl neparašė“, – svarstė ekspremjeras.
Jis atkreipė dėmesį, kad šalies vadovas buvo naivus, jeigu tikėjosi, jog ši detalė nepaaiškės: „Buvo partinė organizacija, tame pačiame universitete – Ekonomikos fakultete. Tai kiek žmonių pažinojo ir žinojo? Reikia pasakyti, kad žmonės – labai diskretiški, jeigu iki šiol nepasakė.“
Siunčia žinutę rinkėjams?
Liberalas A.Lydeka įsitikinęs, kad, jeigu G.Nausėda būtų prieš rinkimus atvirai prisipažinęs apie savo praeitį, jo rezultatams įtakos tai nebūtų turėję.
„Aš asmeniškai galvoju, kad, jeigu prezidentas G.Nausėda būtų iš anksto viešai deklaravęs, kad trumpą laikotarpį priklausė partijai, tikrai nebūtų jo rinkiminiai rezultatai prastesni.
Ir šiandien sukilęs ažiotažas ir nepasitenkinimas visuomenėje yra labiau ne todėl, kad jis priklausė Komunistų partijai, nes iš tiesų 50 metų Lietuva gyveno okupacinėmis sąlygomis ir pakankamai daug iškilių žmonių priklausė Komunistų partijai, bet todėl, jog jis nedeklaravo to fakto.
Dėl to dalis visuomenės ir pyksta ant prezidento“, – tvirtino liberalas, pridurdamas, kad šis faktas nesutrukdė rinkimus laimėti ir kadenciją baigusiai prezidentei Daliai Grybauskaitei.
G.Surplys priminė, kad techniškai VRK anketoje nėra privaloma nurodyti savo partinės priklausomybės.
„Bet pritariu Arminui, kad kampanijos metu tikrai buvo galima juoko forma paminėti, jog, štai, padariau jaunystės klaidą, neklausydamas mamos, atleiskite. Būtume išvengę to, ką šiandien turime“, – pripažino valstietis.
Ekspremjeras G.Kirkilas prezidento pareiškimą, kad šis skandalas gali būti susijęs su jį medžiojančiais politiniais oponentais, vertino kaip žinutę rinkėjams.
„Aišku, ši žinutė skirta būtent jo rinkėjams, kad šitoje situacijoje jo pasigailėtų. Beveik viskas, na, ne viskas, bet daug to, ką jie (politikai) daro, skiriama rinkėjams.
Nemanau, kad įmanoma situacija, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, kad žurnalistai nepasidomėtų, kodėl nuslėptas vienas ar kitas faktas“, – dėstė G.Kirkilas.
„Paprasčiausiai reikėjo pasakyti: taip, kaltas, kad to nepadariau. Ir viskas“, – apibendrino jis.
