Taip I. Šimonytė reagavo į pirmadienį pasirodžiusią informaciją, jog tolesnis K. Navicko likimas Vyriausybėje priklausys nuo to, kaip šiam seksis susitvarkyti su pirmadienį prasidėjusiu žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimu.
„Neslėpsiu, labai paprastai pasakysiu – jei šis procesas bus kažkokiu būdu nesėkmingas, tada už darbo rezultatą, jau už tai, kada nepadarytas darbas tinkamai, turbūt klausimus kelti ministrui turėsiu pagrindo“, – antradienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė. „Bet negaliu sakyti, kad taip būtinai bus, todėl nenoriu spekuliuoti“, – pažymėjo ji.
Eltos šaltiniai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje pirmadienį informavo, jog tądien vykusiame frakcijos pasitarime I. Šimonytė leido aiškiai suprasti, kad jei K. Navickui nepavyks užtikrinti sklandaus pasėlių deklaravimo proceso, ministras turės pasitraukti.
Pati premjerė šios informacijos nekomentavo.
„Esą, šaltinių, duomenų, teigė, sakė, pasakė, vienaakė... Man visąlaik komentuoti sunku, nes aš tų šaltinių nepažįstu, „nepažįstu aš tų draugų“, – ironizavo I. Šimonytė.
Ketvirtadienį K. Navicko Seime laukia jau antroji interpeliacija. Opozicijos parengtame interpeliacijos dokumente reiškiamas „didelis susirūpinimas kritine padėtimi žemės ūkio sektoriuje“, abejonės K. Navicko sugebėjimais situaciją suvaldyti. Jame ministrui nurodytas vienas klausimas, susijęs su vadinamąja pieno krize.
Opozicijos ir dalies ūkininkų išsakomų priekaištų ministrui I. Šimonytė nelaiko pakankamai rimtais, kad K. Navickas būtų pašalintas iš pareigų.
„Labai daug priekaištų ministrui yra ne dėl ministro darbo, o dėl to, kad, galbūt, dalis bendruomenės ar žemdirbių įsivaizduoja, kad žemės ūkio ministro darbo kokybė vertinama tuo, kiek jis gali trukdyti aplinkos ministrui daryti savo darbą. Nes didžioji dalis įtampos, turbūt, kyla dėl prisitaikymų, reikalingų pereiti prie žaliojo kurso. Tai tikrai kelia nemažai įtampų žemės ūkyje“, – kalbėjo premjerė.
„Tų visų priekaištų „ministras nepatinka, nes yra „pelkių ministras“ tikrai nelaikau rimtais. O darbas yra kitas dalykas“, – pabrėžė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad pirmadienį Lietuvoje prasidėjo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas. Dirbamus žemės ūkio plotus žemdirbiai gali deklaruoti nuo balandžio 17 d. iki birželio 20 d., pavėluotai – iki birželio 30 d.
Šiemet, įsigaliojus 2023–2027 m. žemės ūkio strateginio plano nuostatoms, keičiasi pasėlių deklaravimas – nelieka žalinimo įmokos, vietoj kurios ūkininkai gali pasididinti išmokas dalyvaudami vienoje iš 10 naujai įvedamų klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovės sistemų (vadinamųjų ekoschemų). Taip pat daugėja geros agrarinės būklės ir aplinkosaugos reikalavimų, įvedami kiti pakeitimai.
