Seimui antradienį bus pateiktas šalies vadovo veto dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. G.Nausėda siūlo laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams.
Tuo tarpu dabar priimtame variante rusams numatyti griežtesni ribojimai.
Prezidentas Seimo priimtą įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams vetavo praėjusios savaitės penktadienį.
V.Čmilytė-Nielsen: veto paneigtų Lietuvos politiką Baltarusijos atžvilgiu
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nurodė, kad valdančiosios koalicijos pozicija bus atmesti prezidento veto.
„Kiek teko kalbėti su koalicijos partneriais, bendra nuomonė tokia, kad Seimo sprendimas yra geras ir didelio poreikio jį keisti nėra.
Juolab, kad šis veto iš dalies paneigia mūsų ilgametę politiką Baltarusijos opozicijos atžvilgiu, Lietuvos siunčiamus signalus, kad mes visą laiką stengiamės būti kuo atviresni Baltarusijos opozicijai, žmonėms, bėgantiems nuo A.Lukašenkos režimo. Matyt, reikėtų tos pozicijos toliau laikytis“, – įsitikinusi Seimo pirmininkė.
Pastebėjus, kad Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas posėdžio metu taip pat pasisakė už vienodus ribojimus Baltarusijos ir Rusijos piliečiams, V.Čmilytė-Nielsen teigė, kad E.Gentvilas nuomonę jau pakeitė.
„Su Eugenijumi kalbėjome apie tai, jis, matyt, pats pakoreguos savo poziciją. Sakė, kad iš esmės irgi palaiko tą įstatymą, kaip jis buvo priimtas Seime“, – nurodė ji.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė: sutarimas atmesti veto yra
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tvirtina, kad tarp koalicijos partnerių sutarimas atmesti prezidento veto yra.
„Manome, kad Baltarusijos piliečių išskyrimas yra tinkamas, atsižvelgiant ir į mūsų emocinį požiūrį į tos valstybės kai kuriuos piliečius, ir į opozicijos lyderės (S.Cichanouskajos, – aut.past.) lūkesčius. Manau, kad judėkime šita kryptimi ir Seimas sprendimą jau priėmė“, – komentavo R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Į šalies vadovo argumentus, kad tarptautinėje politikoje siekiama suvienodinti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, o Lietuva šiuo atveju Baltarusiją išskiria, konservatorė atsakė, esą šioje situacijoje yra daug sudėtinių dalių.
„Turbūt mūsų lūkesčiai ir į pačią valstybę, ir tą opozicinį daigą, kuris yra Baltarusijoje, (yra kitokie). Mes jam norime padėti ir puoselėti, neatstumti tų žmonių“, – pažymėjo ji.
G.Landsbergis: „Man šiek tiek apmaudu“
Užsienio reikalų ministras, konservatorių partijos lyderis Gabrielius Landsbergis stebėjosi prezidento G.Nausėdos išsakytu veto argumentu, jog Lietuva reikalauja vienodų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, todėl skirtingi ribojimai šių šalių piliečiams dabar būtų nenuoseklu.
„Neatsimenu, kad būtume reikalavę vienodų sankcijų piliečiams. Kai buvo įvesti apribojimai įvažiavimui, Lietuva aiškiai pasisakė, su prezidento palaikymu, kad skirtumai bus“, – priminė G.Landsbergis.
„Nežinau, apie kokį nuoseklumą ar nenuoseklumą kalba prezidentas, bet man atrodo, kad visi iki šiol buvome sutarę, kad Baltarusijos visuomenę vertiname kaip tą, kuri kovojo už laisvę, demokratiją, šimtai tūkstančių žmonių 2020 metais išėjo kovoti prieš režimą. Tokių pastangų kovoti Rusijoje mes nematome“, – kalbėjo jis.
G.Landsbergis priminė ir Baltarusijos opozicijos, įsikūrusios Lietuvoje, prašymą matyti skirtumą tarp baltarusių ir rusų.
„Rusų ir baltarusių suvienodinimas įstatyme man atrodo neteisingas. Man šiek tiek apmaudu, kad nebuvo išgirsti argumentai tiek išsakyti Seime, tiek Baltarusijos opozicijos, todėl raginsiu kolegas balsuoti prieš veto“, – sakė ministras.
A.Mazuronis: nepalaikome prezidento veto
Prezidento nepalaiko net ir dalis opozicijos. Jo veto sieks atmesti ir Darbo partijos frakcijos Seime atstovai.
„Nepalaikome prezidento veto. Laikysimės tokios pozicijos, kokios laikėmės ir priiminėjant įstatymo projektą (...) Balsuosime už prezidento veto atmetimą“, – tvirtino Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis.
Kodėl turi būti skirtingi ribojimai?
„Todėl, kad skirtinga situacija. Lietuvoje yra labai daug IT sektoriaus, įvairiausių aukštos kvalifikacijos žmonių, tų, kurie čia jau dirba ilgą laiką, kurie gauna dideles pajamas, moka mokesčius, kurie augina vaikus, yra integravęsi.
Mūsų nuomone, jų atžvilgiu yra neteisinga ir nesąžininga taikyti tokius griežtus ribojimus, ypatingai turint omeny, kad, vykdant įvairiausias visuomenės apklausas, didžioji jų dalis nepalaiko karo Ukrainoje, matėme sukilimą prieš režimą po prezidento rinkimų...
Žmonių (Baltarusijos piliečių, – aut.past.) požiūris kardinaliai skirtingas ir, man atrodo, visa visuomenė neturėtų būti baudžiama už tai, ką daro jų išprotėjęs vadovas“, – aiškino A.Mazuronis.
Kas numatyta projekte?
Nacionalines sankcijas įtvirtinančiame Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projekte buvo numatyta metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).
Teisės aktais numatyta sugriežtinti ir Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išimtys numatytos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgyja paveldėjimo teisėmis.
Ribojamosios priemonės įvestos ir ukrainietiškų grivinų įvežimui bei išvežimui iš šalies.
Prezidentui pasirašius įstatymą, šios ribojamosios priemonės būtų pradėtos taikyti vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos – t.y., nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. Visgi Vyriausybė turės teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.
Dalį šių nacionalinių sankcijų Lietuva taiko ir dabar, tačiau norėta juos perkelti į atskirą įstatymą.
Visgi valdantieji prezidento sprendimą vetuoti įstatymą vertina skeptiškai ir tikisi veto atmesti.
