„Lengviausia pasakyti, kad tai yra reikšmingas žingsnis į priekį, pripažįstant naujas grėsmes regionui arba labiau išryškėjusias grėsmes regionui ir aiškų atsaką į tas grėsmes. Reikia suprasti, kad gynybos planai pirmiausiai kalba apie karo situaciją ir tai yra labai aiškus signalas, kad užpuolimo atveju NATO turi sudėliotą, aiškų, konkretų planą, kaip bus ginamos NATO Rytų flango valstybės“, – trečiadienį Užsienio reikalų ministerijoje (URM) vykusios spaudos konferencijos metu kalbėjo G. Landsbergis.
Visgi, G. Landsbergio teigimu, NATO planai turėtų aiškiau aprėpti ir atgrasymo aspektus ir Aljanso politikos veiksmus iki galimo konflikto ir 5-ojo straipsnio aktyvavimo.
„Jeigu klaustumėte, ko mes tikimės arba ko ieškome tuose planuose – turbūt dažnai kalbame apie tai, kad yra fazė arba stadija iki karo, kurioje mes turime padaryti visus įmanomus veiksmus, kad karas neprasidėtų. Tą mes vadiname atgrasymu. Ir dėl to mes dažnai keliame klausimą, kad papildomos pajėgos Baltijos šalyse – Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje – jos yra ne tik gynybos faktorius, bet ir atgrasymo faktorius, kad galbūt to penktojo straipsnio apskritai net nereikėtų aktyvuoti“, – aiškino jis ir pabrėžė, kad NATO šalių Vyriausybių atstovai neturėtų šio klausimi palikti paraštėse.
„Turėdami planą karo atvejui, galėtume turėti planą, kad to karo nebūtų“, – dėstė ministras.
ELTA primena, kad trečiadienį naujienų portalas 15min.lt pranešė, jog NATO parengė ir pristatė šalių atstovams Baltijos regiono gynybos planus.
Juos viliamasi patvirtinti dar iki šią vasarą Vilniuje vyksiančio aukščiausio lygio Aljanso vadovų susitikimo.
NATO viršūnių susitikimas vyks jau šių metų liepos 11–12 dienomis. Viršūnių susitikimo Vilniuje darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
2023-ųjų pradžioje NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, jog bus surengtos naujos derybos dėl išlaidų gynybai, nes kai kurios narės nori padidinti dabartinį minimalų lygį. Dabar NATO narių prašoma, kad iki 2024 m. išlaidos gynybai pasiektų bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Lietuvos lyderiai taip pat ne kartą akcentavo, jog Vilniaus susitikime Aljanso narės turėtų susitarti dėl 2 proc. nuo BVP „grindų“. Šiuo metu Lietuvos gynybos biudžetas siekia 2,52 proc. BVP.
