„Nesilaikau strategijos, priešingai nei kartais man bandoma implikuoti, kad noriu atbėgti į finišo tiesiąją su ta pačia Vyriausybės sudėtimi, su kuria pradėjau. Tokio tikslo sau nekeliu, nors, neslėpsiu, kuo ilgiau ministrai dirba, tuo, neabejotinai, lengviau jiems sekasi dirbti, todėl, kad prisitaikymo laikas visada yra sudėtingas, visada pretenzijas ar priekaištus, ar reikalavimus kelti žmogui, kuris ką tik pradėjo dirbti, yra sunkiau nei tam, kuris dirba pirmus, antrus ar, ypač, trečius metus“, – trečiadienį interviu Delfi TV sakė premjerė I. Šimonytė.
Pasak premjerės, ji ministrus vertinanti pagal jų darbus, o ne pagal tai, kaip ministrus vertina visuomenė. Tačiau, kaip pažymi I. Šimonytė, ji niekada nesakiusi, kad ministrai yra nepakeičiami.
„Aš niekada ir nesakiau, kad ministrai yra nepakeičiami. Ką ne kartą esu sakiusi, kad nematau tikslo keisti ministrą vien dėl to, kad visiems būtų apie ką pakalbėti ar tam, kad kraujo nuleisti ar kažką perkrauti dėl perkrovimo“, – pabrėžė Ministrė Pirmininkė. Reaguodama į visuomenės apklausų rezultatus, rodančius, kad bene daugiau nei 60 proc. žmonių Lietuvoje nėra patenkinti Vyriausybės darbu, I. Šimonytė sako, kad ministrų keitimas tokiu atveju nebūtinai yra tinkama išeitis.
„Leisčiau sau suabejoti, ar, jeigu aš pakeisčiau vieną ministrą į kitą ministrą, tai automatiškai reikštų, kad rinkėjai tą naują ministrą pamiltų. Ministrai dažnai yra žmonės, kurie, vienavertus, daro dalykus, kurie ne visiems patinka ir, pavyzdžiui, Žaliasis kursas yra puikus pavyzdys, nes ten yra ir reguliavimo, ir mokesčių, ir apribojimų – tai aišku, kad tai galima vertinti visaip. Jeigu žiūri iš ilgalaikės perspektyvos, tarsi turėtum tai vertinti teigiamai, nes tai yra nauda. Bet kadangi tai 2050-ieji metai, tai kodėl dėl to šiandien turiu rūpintis aš arba kokia nors mokesčių reforma ar kokie kiti pokyčiai. Tai tie vertinimai, man atrodo, jie tiesiog yra duomenys, kuriuos narsto analitikai, politologai ir kiti žmonės. Aš ministrų veiklą vertinu ne pagal tai, kiek jie ten turi kokio procento, o pagal tai, kaip man pačiai atrodo jų darbas“, – interviu teigė Ministrų kabineto vadovė.
Kalbėdama apie nepalankų visuomenės Vyriausybės vertinimą, I. Šimonytė pridėjo, kad tai gali būti susiję su politikams Lietuvoje visuomenės keliamais kartais per aukštais lūkesčiais, o ir, apskritai, jos teigimu, natūralu, kad žmonės ne visais pokyčiais yra patenkinti.
„(...) Lūkesčiai, paprastai, politikams Lietuvoje yra labai aukšti. Yra galbūt kartais įsivaizdavimas, kad Vyriausybė – bet kuri vyriausybė ir čia nėra kažkaip labai specifiška vienai ar kitai vyriausybei – kad ji gali ateiti ir kažkokia stebuklinga lazdele pamoti, surasti ten tuos pinigus, kur ankstesnė valdžia buvo kažkur paslėpusi, išspręsti visas sveikatos problemas, švietimo, padaryti, kad vaikai matematikos egzaminą gerai išlaikytų, kad nebūtų jokių eilių medicinos įstaigose, kainos nedidėtų ir taip toliau. Faktas, kad taip nebūna“, – sakė I. Šimonytė.
Antras dalykas, pasak jos, kalbant apie prastą ministrų vertinimą – tai kabinetui per kadenciją tekę nenumatyti išbandymai, kurių valdymas, pasak premjerės, taip pat galėjo sukelti visuomenės nepasitenkinimą Vyriausybe.
„Objektyviai vertinant, šitai Vyriausybei tokių išbandymų, kurių ji pati sau neplanavo, per kadenciją kliuvo taip pat nemažai, nes vien Rusijos invazija Ukrainoje iš esmės pakeitė daugelį ekonominių skaičiavimų, mes susidūrėme su beprecedente infliacija, reikėjo įvairių sprendimų tam, kad kažkaip tą spaudimą nuo visuomenės ir verslų nuimti. Bet niekada tokiais dalykais žmonės nebūna per daug patenkinti ir, man atrodo, kad tai yra gana natūralu“, – pokalbyje Delfi TV sakė premjerė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 m. kovo 17–27 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Gyventojų vertinimu premjerė Ingrida Šimonytė išlieka tinkamiausia eiti ministrės pirmininkės pareigas. Tačiau bendras Vyriausybės veiklos vertinimas prastėja – kovo mėnesį išaugo neigiamai vertinančių Ministrų kabinetą skaičius.
Tyrimo metu buvo apklausta 1016 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo metu taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali – t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
