Posėdžio metu 6 komiteto nariai balsavo už tai, kad siūlyti priimti įstatymą be pakeitimų, du Seimo nariai balsavo prieš, o komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas susilaikė.
„Aš iki šiol dar iki galo nesu apsisprendęs, kaip aš elgsiuosi pagrindinėje salėje“, – posėdyje sakė L. Kasčiūnas, pažymėdamas, kad kai kurie Prezidentūros teikiami pasiūlymai įstatymui yra labai geri.
Savo ruožtu prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys akcentavo, kad siūlymas suvienodinti ribojamąsias priemones rusams ir baltarusiams yra susijęs su Baltarusijos vaidmeniu Rusijos pradėtame kare prieš Ukrainą.
„Čia eina kalba ne apie apsisprendimą mūsų geopolitinį viena ar kita kryptimi vystyti santykius, čia eina kalba apie vienerius metus galiosiančias laikinąsias ribojamąsias priemones (...), kurios yra susijusius su vykstančiu karu“, – posėdžio metu akcentavo K. Budrys.
Prezidentui Gitanui Nausėdai vetavus įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, Seimas nutarė šį teisės aktą svarstyti iš naujo. Tokį sprendimą parlamentas antradienį priėmė bendru sutarimu.
ELTA primena, kad penktadienį prezidentas vetavo Seimo priimtą įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Šalies vadovas siūlo parlamentarams laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams.
„Prezidentas pritaria įstatymo tikslui taikyti ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl šių valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą, tačiau pažymi, kad nėra jokio pagrindo nustatyti skirtingą teisinį reguliavimą dviejų valstybių agresorių piliečiams, ir siūlo abiejų valstybių piliečiams taikyti vienodas ribojamąsias priemones“, – teigiama Prezidentūros išplatintame pranešime.
Taip pat šalies vadovas siūlo tobulinti įstatymą, įvedant naują nacionalinio saugumo užtikrinimo instrumentą ir supaprastinti jau išduotų vizų ir leidimų gyventi Lietuvoje atšaukimo procedūras.
Visgi valdantieji prezidento sprendimą vetuoti įstatymą vertina skeptiškai ir tikisi veto atmesti. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad prezidento Gitano Nausėdos veto parlamento priimtam įstatymui dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams neturi didelių perspektyvų. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis taip pat tvirtino raginsiąs kolegas balsuoti prieš G. Nausėdos veto.
Nacionalines sankcijas įtvirtinančiame Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projekte buvo numatyta metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).
Teisės aktais numatyta sugriežtinti ir Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išimtys numatytos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgyja paveldėjimo teisėmis.
Ribojamosios priemonės įvestos ir ukrainietiškų grivinų įvežimui bei išvežimui iš šalies.
Prezidentui pasirašius įstatymą, šios ribojamosios priemonės būtų pradėtos taikyti vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos – t. y. nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. Visgi Vyriausybė turės teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.
Dalį šių nacionalinių sankcijų Lietuva taiko ir dabar, tačiau norėta juos perkelti į atskirą įstatymą.
