Kojos nepakišo ir savi – Seime užteko valdančiųjų balsų pripažinti ministro atsakymus į klausimus patenkinamais, todėl slapto balsavimo, kuris galėjo sumaišyti visas kortas, neprireiks. Tokį sprendimą palaikė 65 posėdyje užsiregistravę parlamentarai, 58 politikai buvo prieš, vienas susilaikė.
Pagal Seimo statutą, išklausius ministro atsakymus Seime, sudaroma speciali komisija, kuri pasiūlo, pritarti arba nepritarti atsakymams – jei jie pripažinami nepatenkinamais, vyksta slaptas balsavimas dėl nepasitikėjimo ministru.
Už tai, kad ministras būtų atleistas iš pareigų, turi balsuoti ne mažiau kaip pusė – tai yra mažiausiai 71 Seimo narys.
Antrą kartą per kadenciją tą pačią procedūrą atlaikyti turėjęs ministras į Seimą atvyko ramus ir tikino pats priežasčių trauktis nematąs.
Premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės ministras K.Navickas prieš metus, pernai birželį, jau atlaikė vieną interpeliacijos procedūrą. Tuomet ji suskaldė Seimą, nes, nepavykus nuversti ministro, opozicija įtūžusi išėjo posėdžiauti atskirai nuo valdančiųjų.
Sumaišties įnešė ir ši diena, nes Seimo rytinis posėdis negalėjo įvykti dėl techninių gedimų. Darbai buvo nukelti į popietinį posėdį. Kilo klausimas, ar interpeliacija ketvirtadienį apskritai įvyks. Buvo neaišku, ar trikdžiai bus išspręsti.
Galiausiai, sutvarkius visus techninius gedimus, Seimo ketvirtadienio darbotvarkėje liko tik svarbiausi klausimai, tarp jų – ir K.Navicko interpeliacija.
Opozicija reikalauja ministro galvos, tačiau manančių, kad jis turėtų trauktis arba būti patrauktas, yra ir tarp valdančiųjų atstovų. Jie tiek garsiai, tiek Seimo užkulisiuose neslepia esantys nepatenkinti K.Navicko darbu.
I.Šimonytė yra pripažinusi, kad K.Navicko likimas gali priklausyti nuo prasidėjusio pasėlių deklaravimo sėkmės ar nesėkmės.
Atsakė į klausimus, bet neįtikino
Žemės ūkio ministras galiausiai stojo prie Seimo plenarinių posėdžių tribūnos atsakyti į opozicijos inicijuotos interpeliacijos klausimus. Opozicijos parengtame interpeliacijos dokumente reiškiamas „didelis susirūpinimas kritine padėtimi žemės ūkio sektoriuje“, abejonės K.Navicko sugebėjimais situaciją suvaldyti.
Pats ministras raštu pateiktuose ir vėliau perskaitytuose atsakymuose sakė, kad jam „nekyla abejonių“ dėl per savo kadenciją atliktų darbų ir iš posto jis trauktis neketina. K.Navickas teigė jaučiantis pareigą tęsti pradėtus pokyčius, todėl prašo opozicijos juo pasitikėti.
Pasak jo, Žemės ūkio ministerija sulaukia itin daug dalies ūkininkų ir opozicijos kritikos, nes ėmėsi „daugelį nejudintos žemės ūkio sistemos pertvarkos“ ir jai pavaldžių institucijos skaidrinimo.
K.Navickas, be kita ko, pabrėžė, kad žemdirbiams nuogąstaujant dėl naujos pasėlių deklaravimo tvarkos stengiamasi, jog procesas vyktų sklandžiai, o kliūtys būtų šalinamos nedelsiant. Tam, anot jo, rengtasi ne vieną mėnesį, numatyta ir palengvinimų.
Ministro atsakymai nesužavėjo opozicijos atstovų.
„Aš norėčiau atkreipti dėmesį į vieną dalyką – tiek atsakydamas į klausimus raštu, tiek žodžiu, mano galva, ministras nepateikė atsakymo į vieną vienintelį klausimą, kuris buvo užduotas.
Klausimas buvo, kiek turi tęstis žemdirbių streikai, kad ministras atsistatydintų? Atsakymas, kurį mes išgirdome ir perskaitėme, yra toks: „Aš norėčiau pabaigti kadenciją ir norėčiau dirbti dar vieną kadencija.“
Kaip tai suprasti? Kad žemdirbiai turi streikuoti dar dvi kadencijas? Ar kad ministrui yra dzin ant Lietuvos žemdirbių ir jų problemų?“ – kritikavo valstietis Giedrius Surplys.
Jis pastebėjo, kad K.Navickas interpeliacijos procedūrą atlaikyti bando net ne antrą, o trečią kartą, nes interpeliuojamas jis buvo ir praėjusioje kadencijoje, kai Sauliaus Skvernelio vadovaujamoje Vyriausybėje ėjo aplinkos ministro pareigas.
„Aš noriu atkreipti dėmesį, kad šiaip jau politikai turėtų būti telkiantys – savo sritį, politinius kolegas, bet, panašu, kad K.Navickui tai padaryti nesiseka“, – įsitikinęs G.Surplys.
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis pokštavo, kad K.Navickas jau antrą kartą jodinėja ant jaučio ir, esą panašu, jog galės jodinėti dar pusantrų metų, nes niekas neįvyks.
„Būk, Kęstai, ramus, premjerė tikrai pasistengė, Laisvės partijai rankas išsukinėjo, Liberalų sąjūdžiui, dar kurie čia bandė kelti balsą, ir tuos visus nuramino. Net V.Pranckietis, vargšas, gavo antausį praėjusią savaitę – ir kuras dyzelinis padidėjo, viskas“, – rėžė R.Žemaitaitis.
„Būk ramus, niekas neįvyks, niekas nepasikeis, restoraną užsakyk, bet, esminis dalykas – išgirsk, ką sako opozicija ir ūkininkai“, – kalbą kaip pradėjo, taip ir užbaigė jis.
Ministro nepalaikyti gali ir dalis valdančiųjų
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dar prieš posėdį sakė, kad Liberalų sąjūdžio frakcija nemato priežasčių, kodėl reikėtų atsisveikinti su žemės ūkio ministru. Pasak jos, gali būti, kad tik vienas frakcijos narys – Viktoras Pranckietis – turės kitokią nuomonę K.Navicko interpeliacijos metu.
„Frakcijoje, manome, kad interpeliacijai yra ne laikas ir palaikyti jos nesirengiame. Bet aš neatmetu, kad gali atsirasti kokia viena atskiroji nuomonė balsavimo metu“, – pastebėjo V.Čmilytė-Nielsen, pripažindama, kad kalba apie Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininką V.Pranckietį.
To, kad K.Navickas jau antrą kartą šioje parlamento kadencijoje atsakinės į interpeliacijos klausimus, Seimo pirmininkė nesiejo su ministro asmeniu. Pasak jos, tai veikiausiai susiję su tuo, kad pastaruoju metu žemės ūkis susiduria su fundamentaliais iššūkiais.
„Ministro atsakomybė yra šiuo metu ypatingai jautri sritis. Mes galime apsižvalgyti aplinkui ir pamatysime, kas kitose valstybėse darosi su šios srities ministrais. Įtampa didžiulė, sprendimai sudėtingi, yra transformacijos periodas. Tad natūralu, kad dėmesys šiam ministrui yra padidintas.
Tai nebūtinai reiškia, kad ministrui yra kažkokie fundamentalūs priekaištai“, – svarstė V.Čmilytė-Nielsen.
„Interpeliacijai reikia labai svarbių priežasčių. Ypač interpeliacijai, kuri būtų sėkminga. Šioje situacijoje mes, Liberalų sąjūdžio frakcija, tokių priežasčių labai svarių nematome“, – apibendrino politikė.
I.Šimonytė opozicijos ir ūkininkų argumentų nelaiko rimtais
Savo ruožtu I.Šimonytė vis dar gina K.Navicką. Ji nemano, kad glaistant įtemptą situaciją ir malšinant žemdirbių pasipiktinimą reikėtų atstatydinti žemės ūkio ministrą.
Ministrė pirmininkė akcentuoja, kad, nors kai kurie ministro sprendimai galėtų būti kiek kitokie, tačiau, pasak jos, kritika ministrui dėl prisitaikymo prie žaliojo kurso nėra pelnyta.
„O jūs argumentus girdėjote, dėl ko pyksta? Žemdirbiai pyksta dėl žaliojo kurso. Tai visų pirma yra Europos Sąjungos (ES) ir Vyriausybės programa. Aš suprantu, kad žemdirbiams kartais atrodo, kad K.Navickas vis dar dirba aplinkos ministerijoje – taip nėra“, – aiškino I.Šimonytė.
„Aš suprantu, kad turbūt yra toks lūkestis, kad žemės ūkio ministras muštųsi su aplinkos ministru Vyriausybėje, bet Vyriausybė taip nedirba. Ir jeigu yra įgyvendinamos Vyriausybės programos nuostatos, tai jos ir turi būti įgyvendinamos“, – pridūrė ji.
Pasak premjerės, ne žemės ūkio ministro kaltė, kad tiek ES, tiek ir Vyriausybės programose yra numatytas prisitaikymas prie žaliojo kurso.
„Taip, galbūt kai kuriais atvejais sprendimai gali būti priimami šiek tiek kitokie arba šiek tiek kitaip, bet dėl paties kurso, tai šiaip jau nėra klausimo ES. Taip, sunku tas prisitaikymas prie žaliojo kurso. (...) Bet ministras tai juk nekaltas, kad yra žaliasis kursas tiek ES, tiek Vyriausybės programoje“, – pabrėžė I.Šimonytė.
Ji sureagavo ir į dalies liberalų nuomonę, kad K.Navickas kenkia Žemės ūkio ministerijos reputacijai.
„Yra turbūt visokiausių nuomonių apie atskirus politikus ir tą nuomonę turbūt kiekvienas turi teisę turėti“, – atsakė premjerė.
K.Navickas šią savaitę tapo Seimo nariu.
